Pagrindinis Naujienos Naujienos Daugiabučių renovacijoje užsibrėžus A energinio naudingumo klasę, laikas sutvarkyti konvekcijos skaičiavimus 
2023 12 18

Daugiabučių renovacijoje užsibrėžus A energinio naudingumo klasę, laikas sutvarkyti konvekcijos skaičiavimus 

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), paskelbusi naują kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, iškėlė sąlygą pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę. Ambicingas tikslas, įspūdinga numatytų skirti lėšų suma – 410 mln. Eurų.

Pasak Aplinkos ministro Simono Gentvilo, įvertinus visus aspektus – nuo investicijų ekonominio naudingumo, nekilnojamojo turto vertės padidėjimo iki šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo – akivaizdu, jog gyventojams abejonių dėl A energinio naudingumo klasės pasirinkimo turėtų likti vis mažiau.

Aplinkos ministerija tikisi gyventojų sąmoningumo, tačiau tie patys gyventojai gali paklausti, ar ministerija viską padarė, kad vertinimai dėl A klasės būtų tikrai tikslūs ir korektiški, ypač kai kalbame apie vėdinamus fasadus?

Ilgai vilkinusi, Aplinkos ministerija pakeitė STR STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ ir nustatė, kad nuo vėdinami fasadai turi būti tiekiami į rinką kaip vieninga sistema ir privalo turėti „Europos Techninį Įvertinimą“ (ETĮ) arba „Nacionalinį Techninį Įvertinimą“ (NTĮ). Šis sprendimas turėtų apsaugoti bendrijas, kurios renkasi vėdinamus fasadus, nuo to, kad fasadui montuoti bus naudojami nekokybiški elementai.

Tačiau Aplinkos ministerija vengia taisyti jos 2019 metais sukurtą ydą, susijusią su šilumos konvekcijos poveikiu, skaičiuojant projektinę termoizoliacinės medžiagos arba gaminio šilumos laidumo koeficiento vertę.

Šilumos laidumas ir konvekcija

Konvekcija yra šilumos perdavimas aplinkoje, susijęs su aplinkos (skysčio, dujų ar birios medžiagos) dalelių judėjimu. (Kita konvekcijos reikšmė naudojama meteorologijoje ir yra neaktuali mūsų kalbama tema).

Konvekcija veikia visoje žmogaus aplinkoje, įskaitant ir būstą, kuriame jis gyvena. Kad būstas būtų šiltas žiemą ir vėsus vasarą, jis turi būti sandarus, o jo atitvarai – turėti mažą šiluminį laidumą, kurį apibūdina šilumos laidumo koeficientas λ (lambda). Kuo mažesnė λ vertė, tuo geresnės medžiagos izoliacinės savybės.

Kuo mažesnio lambda koeficiento siekia visi termoizoliacinių medžiagų gamintojai, jo kruopščiai siekia gamyboje, jį kontroliuoja laboratorijose ir galiausiai deklaruoja ant savo gaminių pakuočių. Tačiau bėda ta, kad λ matuojamas idealiomis laboratorijos sąlygomis, o realybėje jį veikia atšiauri aplinka, įskaitant konvekciją.

Todėl didinant pastatų energinio efektyvumo reikalavimus, einant prie itin subtilių projektavimo ir statybos dalykų, konvekcija tampa vis svarbesniu faktoriumi, kurio nevalia ignoruoti.

Tačiau 2019 m. sausio 11 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-23 sukurta neteisybė, panaikinus λ cv– šilumos laidumo koeficiento pataisą dėl šilumos konvekcijos poveikio, skaičiuojant projektinę termoizoliacinės medžiagos arba gaminio šilumos laidumo koeficiento vertę λ ds.

Toks sprendimas, kuris neturi jokio mokslinio pagrindimo, orui laidžių medžiagų (mineralinės vatos) termoizoliacines savybes „pagerino” 5–30 proc. (Pagal metodiką, galiojusią iki 2019 m. vasario 1 d., konvekcijos įtakos koeficientas imamas iš atitinkamos STR lentelės, kurioje daugiklio ribos yra nuo 0,05 iki 0,3).

Konvekcija

Laikoma, kad oras yra labai geras šilumos izoliatorius. Tačiau toks jis yra, kai yra sandariai uždarytas, pavyzdžiui, šiuolaikiniuose paketiniuose languose arba statybiniame putplastyje, kuriame oras užima net 98 proc. tūrio. Tačiau oras negali būti laikomas šilumos izoliatoriumi orui laidžiose plaušinėse medžiagose, kuriose jis laisvai juda, išnešiodamas šilumą ar šaltį. Todėl tai būtina įvertinti skaičiavimo metodikoje, atsižvelgiant į šiltinimui naudojamos medžiagos oro laidumo koeficiento reikšmę, t. y., vertinti labai svarbią medžiagos savybę išlaikyti savyje šilumą ir būti „neprapučiamai”.

Ką sako ES standartai? Kokie duomenys pateikiami ES?

Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13) kalba apie tai, kad nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus ir reikalavimus, be kita ko „reikėtų  atsižvelgti į galiojančius Europos standartus“.

Tokį standartą turime. Tai LST EN 10456:2008 „Statybinės medžiagos ir gaminiai. Hidroterminės savybės. Lentelinės projektinės vertės ir deklaruojamųjų bei projektinių šiluminių verčių nustatymo procedūros (ISO 10456:2007)“. Jo 7.5 punkte pateikiama, kad termoizoliacinėms medžiagoms konvekcija turi įtakos jos šiluminėms savybėms ir ją privalu vertinti. Šiai temai aktualus yra ir standartas LST EN ISO 6946:2008 „Statybiniai komponentai ir elementai. Šiluminė varža ir šilumos perdavimo koeficientas. Skaičiavimo metodas“.

Tačiau Lietuvos Aplinkos ministerija pastaraisiais metais ignoruoja tiek direktyvą 2010/31/ES, tiek LST EN 10456:2008, tiek turbūt ir pačią konvekciją.

Jei būtų naudojamas konvekcijos pataisos koeficientas, europinėms struktūroms teikiami duomenys apie CO2 sutaupymus būtų parengti prisilaikant ES standartus atitinkančios metodikos. Deklaruodamos energetikos rodiklius Komisijai, ES narės vadovaujasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB.

Konvekcijos koeficientas turi būti grąžintas į STR – asociacijos

Prieš metus, kai Aplinkos ministerija rengė statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas patvirtinimo pakeitimo projekto” pakeitimus, kompetentingos asociacijos siūlė grąžinti šilumos laidumo koeficiento pataisą dėl šilumos konvekcijos poveikio, skaičiuojant projektinę termoizoliacinės medžiagos arba gaminio šilumos laidumo koeficiento vertę λ ds.

Tai siūlė Nacionalinė pasyvaus namo asociacija, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija ir Polistireninio putplasčio asociacija.

Dabar Aplinkos ministerijai taikantis į A klasės daugiabučių renovaciją, be jokių papildomų priminimų pati ministerija turėtų kuo skubiau grąžinti konvekcijos pataisos koeficientą, kad projektuotojai ir sertifikavimo ekspertai, ruošdami investicijų planus, skaičiuodami būsimus šilumos suvartojimus ir rengdami pastatų energinio naudingumo sertifikatus, tai darytų remdamiesi termodinaminiais dėsniais pagrįsta metodika ir gyventojams pateiktų objektyvesnius duomenis.

***

Šiame vaizdo įraše (nuo 8 min. 50 sek.) nepriklausomas pastatų šiltininimo ir šilumos išsaugojimo pastatuose ekspertas Robertas Karvauskas kalba apie konvekciją orui laidžiose termoizoliacinėse medžiagose.

Edvinas Butkus
Straipsnio autorius

TAIP PAT SKAITYKITE

2026 11 03

Renovacijos kokybė: kodėl svarbios patikrintos fasadų šiltinimo sistemos?

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus […]

2026 10 19

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje: nuo tikslų iki realių rezultatų

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje tampa vis svarbesnėmis temomis diskutuojant apie plastiko pramonės ateitį, antrinių žaliavų naudojimą ir Europos gamintojų konkurencingumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ar plastiko gaminiai gali būti perdirbami, bet ir tam, kiek atliekų iš tikrųjų surenkama, perdirbama ir grąžinama į gamybos ciklą. 2026 m. rugsėjį Europos plastiko sektoriaus […]

2026 10 06

Renovacijos energinis efektyvumas turi būti ne tik apskaičiuotas, bet ir patikrintas

Lietuva planuoja toliau didinti pastatų energinį efektyvumą, todėl viešojoje diskusijoje daug dėmesio skiriama finansavimui, renovacijos tempui ir energinėms klasėms. Vis dėlto vertinant renovacijos energinį efektyvumą svarbus ne tik projektuose ar energinio naudingumo sertifikatuose numatytas rezultatas, bet ir faktinis energijos vartojimas po pastato atnaujinimo. Rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ į šią […]

2026 08 17

Kodėl fasado kokybė prasideda ne statybvietėje?

Kai renovuoto fasado paviršiuje atsiranda įtrūkimų, dėmių ar atsisluoksniavimų, pirmasis žvilgsnis krypsta į statybvietę. Ar darbai atlikti tinkamu oru? Ar laikytasi technologijos? Ar meistrai nepadarė klaidų? Šie klausimai svarbūs, tačiau dalis problemų būna užprogramuota gerokai anksčiau – projektavimo ir pirkimo etapuose. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema, arba ETICS, nėra atsitiktinis atskirų produktų rinkinys. Ją sudaro klijai, […]

2026 08 04

Ar sunkesnė izoliacija iš tiesų geriau saugo nuo vasaros karščio?

Karštėjant vasaroms, pastatų energinis efektyvumas vis dažniau vertinamas ne tik pagal šildymo sąnaudas žiemą, bet ir pagal gebėjimą išlaikyti komfortišką temperatūrą vasarą. Kartu viešojoje erdvėje kartojamas paprastas paaiškinimas: kuo izoliacinė medžiaga sunkesnė ir tankesnė, tuo geriau ji saugo nuo perkaitimo. Šis teiginys patrauklus, tačiau vienas pats neapibūdina realaus pastato elgsenos. Patalpos perkaista tada, kai per […]

2026 07 28

Kodėl renovacijoje nėra vieno teisingo atsakymo?

Viešojoje erdvėje dažnai ieškome paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Kalbant apie renovacijos sprendimus, neretai tikimasi, kad egzistuoja vienas metodas, tinkantis visiems pastatams. Tačiau praktika rodo visai ką kita. Jeigu renovacija vyksta per lėtai, dažnai manoma, kad reikia vieno sprendimo, kuris ją paspartins. Jeigu pastatai sunaudoja per daug energijos, tikimasi, kad atsiras technologija, kuri išspręs šią […]

2026 11 03

Renovacijos kokybė: kodėl svarbios patikrintos fasadų šiltinimo sistemos?

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus […]

2026 10 19

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje: nuo tikslų iki realių rezultatų

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje tampa vis svarbesnėmis temomis diskutuojant apie plastiko pramonės ateitį, antrinių žaliavų naudojimą ir Europos gamintojų konkurencingumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ar plastiko gaminiai gali būti perdirbami, bet ir tam, kiek atliekų iš tikrųjų surenkama, perdirbama ir grąžinama į gamybos ciklą. 2026 m. rugsėjį Europos plastiko sektoriaus […]

©
2026
Polistireninio putplasčio asociacija.
Visos teisės saugomos
Privatumo politika
Sprendimas –
EPSA
Privacy Overview

This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.