Pagrindinis Naujienos Naujienos 1000 renovuotų daugiabučių per metus tebelieka vizija
2023 12 18

1000 renovuotų daugiabučių per metus tebelieka vizija

Vienui vienu punktu iki vienuolikos procentų – tiek per metus Lietuvoje padidėjo renovuotų senų daugiabučių dalis. Maždaug 650 senų daugiabučių perėjo į atnaujintų kategoriją, kurioje jau yra 4387.

Dabartinės Vyriausybės planas atnaujinti 1000 daugiabučių per metus vėl atidedamas ateičiai. Prieš tai pandemija, o dabar Rusijos agresija Ukrainoje bei su tuo susijusi energetikos ir medžiagų kainų krizė ir toliau trukdo normalų vystymąsi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Tačiau svarbiausia, kad nesustojome, todėl galime eiti toliau. Modernizavimo rangovams metai dėl kylančių kainų buvo tiesiog beprotiški. Džiaugiamės, kad Lietuvos statybininkų asociacijai pavyko pasiekti sutarčių kainų indeksavimą ir padėtis stabilizuota,” – tradicinėje Statybininkų dienos šventėje rugsėjo 9 d. sakė Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis.

Šįkart Palangoje vykusiame statybininkų bendruomenės susibūrime jis paskelbė apdovanojimų „Statinių šiltinimo lyderis 2022“ laimėtojus, kuriuos išrinko Lietuvos statybininkų asociacijos, Būsto rūmų ir Polistireninio putplasčio asociacijos komisija. Šie apdovanojimai skiriami nuo 2015 metų.

„Statinių šiltinimo lyderis 2022“ apdovanojimą pelnė UAB „Plėtros garantas“ (projektuotojų kategorija, nuotraukoje kairėje – direktorius Romualdas Mechovičius), UAB „Verslo“ (rangovai, nuotraukoje dešinėje – direktorius Linas Friedt) ir Palangos miesto savivaldybė (modernizavimo organizatoriai, meras Šarūnas Vaitkus, antras iš dešinės). Kartu su jais – PPA prezidentas Saulius Skrodenis. Foto – Aleksas Jaunius

Renovacija nematomomis gijomis sujungia tolimiausius miestus

Naujų apartamentų statybų bumą Palangoje lydi sėkminga senų daugiabučių modernizacija. Kurortas yra aiškus Vakarų Lietuvos lyderis – čia atnaujinti 35 proc. visų renovuotinų pastatų. Jei tokį procentą pasiektų Klaipėda, tai ten būtų renovuota ne 279, o 664 daugiabučiai. Tad apdovanojimą „Statinių šiltinimo lyderis 2022“ modernizavimo organizatorių kategorijoje pelnė Palangos miesto savivaldybė.

„Palangos mieste vyrauja fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu. Gyventojų pasirinkimą lemia

drėgna aplinka ir tendencija, kad polistireninis putplastis labiau izoliuoja pastatą nuo drėgmės patekimo iš aplinkos į pastato patalpas. Butuose žymiai sumažėja perteklinis drėgmės kaupimas net atvėsus orams,” – sako UAB “Palangos komunalinis ūkis” direktorius Gediminas Valinevičius.

Palangoje, taip pat kitose 36-e savivaldybėse, įgyvendinti modernizacijos projektai, kuriuos parengė nedidelė Zarasų rajone registruota inžinerinių paslaugų tiekimo įmonė UAB „Plėtros garantas“. Per septynerius savo veiklos metus įmonė parengė 133 pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektus ir daugumoje jų vykdė statinio projekto vykdymo priežiūrą.

„Kodėl projektuodami renkamės polistireninį putplastį EPS? Jis pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis, yra patvarus, ekologiškas, ilgaamžis, su juo lengva dirbti, nesudėtinga išlyginti nelygius paviršius, kas ypač aktualu atnaujinant senus pastatus“, – sako bendrovės vadovas Romualdas Mechovičius. Jo įmonė yra gavusi socialinės įmonės statusą, kadangi dalis darbuotojų turi negalią ir sėkmingai dirba projektavimo veikloje.

UAB „Plėtros garantas“ apdovanojimą „Statinių šiltinimo lyderis 2022“ pelnė projektuotojų kategorijoje, o Kaune veikianti UAB „Verslo“ – rangovų kategorijoje. Ji per dešimt savo veiklos metų yra įgyvendinusi 84 daugiabučių ir 22 kitų objektų modernizavimo projektus.

„Jei imamės modernizavimo projekto su tinkuojamąja sudėtine termoizoliacine sistema ETICS, nuo pat pradžių esame užtikrinti dėl galutinės kokybės, kadangi mūsų darbininkai yra sukaupę milžinišką patirtį fasadus šiltinti naudojant polistireninį putplastį. Darbininkams ši sistema patinka dėl sprendinių paprastumo, greito ir palyginti nesunkaus darbo,” – sako UAB „Verslo” direktorius Linas Friedt.

Jis pažymi, kad „kaip ir visas statybų sektorius, pastaraisiais metais pajutome, ką reiškia tiekimo grandinių sutrikimai ir žaliavų brangimas. Išgyvenome laiką, kai polistireninio putplasčio net buvo sunku gauti. Iš tos duobės padėjo išsiropšti tai, kad Lietuvoje yra net kelios statybinio putplasčio gamyklos ir kad turime gerus santykius su nuolatiniais tiekėjais.”

PPA prezidentas S. Skrodenis tikisi, kad statybinių medžiagų rinka sunkiausią laikotarpį jau išgyveno ir lietuviško EPS gamintojai toliau patenkins EPS poreikį.

PPA yra įkūrę keturi EPS gamintojai – UAB „Baltijos polistirenas“, UAB „Kauno šilas“, UAB „Šilputa“ ir AB „Ukmergės gelžbetonis“. Šiemet į asociacija įstojo Kauno įmonė „Circleplast“, kuri yra didžiausias EPS perdirbėjas Baltijos šalyse, šią vertingą žaliavą grąžinantis naujam gyvavimo ciklui.

Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.

Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba. Be to, išvengus 1 kg EPS sudeginimo, sutaupoma 3,3 kg CO2 emisijos.

Edvinas Butkus
Straipsnio autorius

TAIP PAT SKAITYKITE

2024 10 11

Ar šališka studija gali padėti daugiabučių renovacijai?

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]

2024 10 10

EPS pramonė atsiriboja nuo importo iš karą kurstančių šalių

Importo statistiniai duomenys rodo, kad EPS žaliavos į Europą vis dar importuojamos iš karą kurstančių šalių, tokių kaip Rusija ir Iranas. Produktai importuojami tiesiogiai arba per trečiąsias šalis, kurios naudojasi prekybos su ES lengvatomis. Importuojamos medžiagos taip pat atkeliauja iš šalių, kurios nusprendžia remti šias nesąžiningas valstybes, pirkdamos iš jų pigias žaliavas ir energiją. Polistireninio […]

2024 09 30

EPS gali būti perdirbtas 100 %

Siekdami polistireninio putplasčio (EPS) sektoriaus tvarumo, polistireninio putplasčio asociacija ir jos nariai nuolat siekia didinti EPS medžiagų, kurios yra visiškai perdirbamos, žiediškumą. To siekiama dviem būdais: panaudotų EPS pakuočių ir statybinių EPS atraižų perdirbimu, taip pat bendromis iniciatyvomis, kuriomis siekiama geriau sekti ir kiekybiškai įvertinti perdirbimo pastangas ir skleisti EPS atliekų atskiro surinkimo kultūrą. Perdirbimas: […]

2024 09 02

Kaip rūšiuoti ir priduoti polistireninio putplasčio atliekas

EPS (polistireninis putplastis) yra plačiai naudojama medžiaga, kurią galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai. Tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai rūšiuoti, pakuoti ir priduoti polistireninio putplasčio (EPS) atliekas, kad jos būtų perdirbtos efektyviai. Rūšiavimas Polistireninis putplastis turi būti rūšiuojamas atskirai nuo kitų atliekų. Labai svarbu įsitikinti, kad EPS atliekos nėra užterštos maisto likučiais, riebalais ar kitomis medžiagomis, […]

2024 08 05

Pagrindiniai mažai energijos naudojančių pastatų skatinimo prioritetai

Pasaulinėms aplinkosaugos problemoms įgaunant vis didesnę svarbą, mažai energijos naudojantys pastatai dar niekada nebuvo tokie reikalingi. Vienas iš pagrindinių sprendimų šioms problemoms gali būti polistireninis putplastis – medžiaga, dažnai nepakankamai vertinama dėl savo išskirtinių savybių, puikiai atitinkančių šiuos aplinkosaugos ir tvarumo tikslus. Šiame straipsnyje nagrinėjame pagrindinius prioritetus skatinant mažai energijos naudojančių pastatų statybą, pabrėždami tai, […]

2024 07 17

Polistireninis putplastis: šimtmetį trukusi universalaus plastiko raida

Polistireninio putplasčio, plačiai naudojamo įvairiuose gaminiuose – nuo kavos puodelių iki pastatų izoliacijos, istorija yra ilgesnė, nei daugelis įsivaizduoja. Nors jis plačiai naudojamas neseniai, jo mokslinės šaknys siekia daugiau nei šimtmetį. Nuo mokslinio atradimo iki masinės gamybos Polistireninio putplasčio istorija prasidėjo 1839 m., kai vokiečių vaistininkas Eduardas Simonas, atlikdamas eksperimentus su natūraliu balzamu, atrado kietą […]

2024 10 11

Ar šališka studija gali padėti daugiabučių renovacijai?

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]

2024 10 10

EPS pramonė atsiriboja nuo importo iš karą kurstančių šalių

Importo statistiniai duomenys rodo, kad EPS žaliavos į Europą vis dar importuojamos iš karą kurstančių šalių, tokių kaip Rusija ir Iranas. Produktai importuojami tiesiogiai arba per trečiąsias šalis, kurios naudojasi prekybos su ES lengvatomis. Importuojamos medžiagos taip pat atkeliauja iš šalių, kurios nusprendžia remti šias nesąžiningas valstybes, pirkdamos iš jų pigias žaliavas ir energiją. Polistireninio […]

©
2024
Polistireninio putplasčio asociacija.
Visos teisės saugomos
Privatumo politika
Sprendimas –