Pagrindinis Naujienos Naujienos 1000 renovuotų daugiabučių per metus tebelieka vizija
2023 12 18

1000 renovuotų daugiabučių per metus tebelieka vizija

Vienui vienu punktu iki vienuolikos procentų – tiek per metus Lietuvoje padidėjo renovuotų senų daugiabučių dalis. Maždaug 650 senų daugiabučių perėjo į atnaujintų kategoriją, kurioje jau yra 4387.

Dabartinės Vyriausybės planas atnaujinti 1000 daugiabučių per metus vėl atidedamas ateičiai. Prieš tai pandemija, o dabar Rusijos agresija Ukrainoje bei su tuo susijusi energetikos ir medžiagų kainų krizė ir toliau trukdo normalų vystymąsi ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

„Tačiau svarbiausia, kad nesustojome, todėl galime eiti toliau. Modernizavimo rangovams metai dėl kylančių kainų buvo tiesiog beprotiški. Džiaugiamės, kad Lietuvos statybininkų asociacijai pavyko pasiekti sutarčių kainų indeksavimą ir padėtis stabilizuota,” – tradicinėje Statybininkų dienos šventėje rugsėjo 9 d. sakė Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis.

Šįkart Palangoje vykusiame statybininkų bendruomenės susibūrime jis paskelbė apdovanojimų „Statinių šiltinimo lyderis 2022“ laimėtojus, kuriuos išrinko Lietuvos statybininkų asociacijos, Būsto rūmų ir Polistireninio putplasčio asociacijos komisija. Šie apdovanojimai skiriami nuo 2015 metų.

„Statinių šiltinimo lyderis 2022“ apdovanojimą pelnė UAB „Plėtros garantas“ (projektuotojų kategorija, nuotraukoje kairėje – direktorius Romualdas Mechovičius), UAB „Verslo“ (rangovai, nuotraukoje dešinėje – direktorius Linas Friedt) ir Palangos miesto savivaldybė (modernizavimo organizatoriai, meras Šarūnas Vaitkus, antras iš dešinės). Kartu su jais – PPA prezidentas Saulius Skrodenis. Foto – Aleksas Jaunius

Renovacija nematomomis gijomis sujungia tolimiausius miestus

Naujų apartamentų statybų bumą Palangoje lydi sėkminga senų daugiabučių modernizacija. Kurortas yra aiškus Vakarų Lietuvos lyderis – čia atnaujinti 35 proc. visų renovuotinų pastatų. Jei tokį procentą pasiektų Klaipėda, tai ten būtų renovuota ne 279, o 664 daugiabučiai. Tad apdovanojimą „Statinių šiltinimo lyderis 2022“ modernizavimo organizatorių kategorijoje pelnė Palangos miesto savivaldybė.

„Palangos mieste vyrauja fasado šiltinimas polistireniniu putplasčiu. Gyventojų pasirinkimą lemia

drėgna aplinka ir tendencija, kad polistireninis putplastis labiau izoliuoja pastatą nuo drėgmės patekimo iš aplinkos į pastato patalpas. Butuose žymiai sumažėja perteklinis drėgmės kaupimas net atvėsus orams,” – sako UAB “Palangos komunalinis ūkis” direktorius Gediminas Valinevičius.

Palangoje, taip pat kitose 36-e savivaldybėse, įgyvendinti modernizacijos projektai, kuriuos parengė nedidelė Zarasų rajone registruota inžinerinių paslaugų tiekimo įmonė UAB „Plėtros garantas“. Per septynerius savo veiklos metus įmonė parengė 133 pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektus ir daugumoje jų vykdė statinio projekto vykdymo priežiūrą.

„Kodėl projektuodami renkamės polistireninį putplastį EPS? Jis pasižymi geromis termoizoliacinėmis savybėmis, yra patvarus, ekologiškas, ilgaamžis, su juo lengva dirbti, nesudėtinga išlyginti nelygius paviršius, kas ypač aktualu atnaujinant senus pastatus“, – sako bendrovės vadovas Romualdas Mechovičius. Jo įmonė yra gavusi socialinės įmonės statusą, kadangi dalis darbuotojų turi negalią ir sėkmingai dirba projektavimo veikloje.

UAB „Plėtros garantas“ apdovanojimą „Statinių šiltinimo lyderis 2022“ pelnė projektuotojų kategorijoje, o Kaune veikianti UAB „Verslo“ – rangovų kategorijoje. Ji per dešimt savo veiklos metų yra įgyvendinusi 84 daugiabučių ir 22 kitų objektų modernizavimo projektus.

„Jei imamės modernizavimo projekto su tinkuojamąja sudėtine termoizoliacine sistema ETICS, nuo pat pradžių esame užtikrinti dėl galutinės kokybės, kadangi mūsų darbininkai yra sukaupę milžinišką patirtį fasadus šiltinti naudojant polistireninį putplastį. Darbininkams ši sistema patinka dėl sprendinių paprastumo, greito ir palyginti nesunkaus darbo,” – sako UAB „Verslo” direktorius Linas Friedt.

Jis pažymi, kad „kaip ir visas statybų sektorius, pastaraisiais metais pajutome, ką reiškia tiekimo grandinių sutrikimai ir žaliavų brangimas. Išgyvenome laiką, kai polistireninio putplasčio net buvo sunku gauti. Iš tos duobės padėjo išsiropšti tai, kad Lietuvoje yra net kelios statybinio putplasčio gamyklos ir kad turime gerus santykius su nuolatiniais tiekėjais.”

PPA prezidentas S. Skrodenis tikisi, kad statybinių medžiagų rinka sunkiausią laikotarpį jau išgyveno ir lietuviško EPS gamintojai toliau patenkins EPS poreikį.

PPA yra įkūrę keturi EPS gamintojai – UAB „Baltijos polistirenas“, UAB „Kauno šilas“, UAB „Šilputa“ ir AB „Ukmergės gelžbetonis“. Šiemet į asociacija įstojo Kauno įmonė „Circleplast“, kuri yra didžiausias EPS perdirbėjas Baltijos šalyse, šią vertingą žaliavą grąžinantis naujam gyvavimo ciklui.

Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.

Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba. Be to, išvengus 1 kg EPS sudeginimo, sutaupoma 3,3 kg CO2 emisijos.

Edvinas Butkus
Straipsnio autorius

TAIP PAT SKAITYKITE

2026 10 06

Renovacijos energinis efektyvumas turi būti ne tik apskaičiuotas, bet ir patikrintas

Lietuva planuoja toliau didinti pastatų energinį efektyvumą, todėl viešojoje diskusijoje daug dėmesio skiriama finansavimui, renovacijos tempui ir energinėms klasėms. Vis dėlto vertinant renovacijos energinį efektyvumą svarbus ne tik projektuose ar energinio naudingumo sertifikatuose numatytas rezultatas, bet ir faktinis energijos vartojimas po pastato atnaujinimo. Rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ į šią […]

2026 08 17

Kodėl fasado kokybė prasideda ne statybvietėje?

Kai renovuoto fasado paviršiuje atsiranda įtrūkimų, dėmių ar atsisluoksniavimų, pirmasis žvilgsnis krypsta į statybvietę. Ar darbai atlikti tinkamu oru? Ar laikytasi technologijos? Ar meistrai nepadarė klaidų? Šie klausimai svarbūs, tačiau dalis problemų būna užprogramuota gerokai anksčiau – projektavimo ir pirkimo etapuose. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema, arba ETICS, nėra atsitiktinis atskirų produktų rinkinys. Ją sudaro klijai, […]

2026 08 04

Ar sunkesnė izoliacija iš tiesų geriau saugo nuo vasaros karščio?

Karštėjant vasaroms, pastatų energinis efektyvumas vis dažniau vertinamas ne tik pagal šildymo sąnaudas žiemą, bet ir pagal gebėjimą išlaikyti komfortišką temperatūrą vasarą. Kartu viešojoje erdvėje kartojamas paprastas paaiškinimas: kuo izoliacinė medžiaga sunkesnė ir tankesnė, tuo geriau ji saugo nuo perkaitimo. Šis teiginys patrauklus, tačiau vienas pats neapibūdina realaus pastato elgsenos. Patalpos perkaista tada, kai per […]

2026 07 28

Kodėl renovacijoje nėra vieno teisingo atsakymo?

Viešojoje erdvėje dažnai ieškome paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Kalbant apie renovacijos sprendimus, neretai tikimasi, kad egzistuoja vienas metodas, tinkantis visiems pastatams. Tačiau praktika rodo visai ką kita. Jeigu renovacija vyksta per lėtai, dažnai manoma, kad reikia vieno sprendimo, kuris ją paspartins. Jeigu pastatai sunaudoja per daug energijos, tikimasi, kad atsiras technologija, kuri išspręs šią […]

2026 07 06

PPA požiūris: Ar vien finansavimo pakaks renovacijai?

422 mln. eurų iš Socialinio klimato fondo žymi naują Lietuvos renovacijos etapą. Artimiausiais metais planuojamos investicijos turėtų reikšmingai padidinti daugiabučių renovacijos mastą ir paspartinti pastatų atnaujinimą. Tačiau kyla svarbus klausimas – ar vien finansavimo pakaks, kad renovacijos tempas iš tiesų padidėtų? Asociacijos požiūriu, renovacijos sprendimai prasideda gerokai anksčiau nei statybvietėje. Nuo jų priklauso ne tik […]

2026 04 14

Dėl polistireninio putplasčio rinkos situacijos: tiekimas išlieka stabilus

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje ir tarp rinkos dalyvių pastebimas padidėjęs nerimas dėl galimų statybinių medžiagų, ypač polistireninio putplasčio (EPS), tiekimo sutrikimų. Šis nerimas siejamas su geopolitine situacija Artimuosiuose Rytuose ir jos galimu poveikiu žaliavų tiekimo grandinėms. Polistireninio putplasčio asociacija informuoja, kad šiuo metu objektyvių priežasčių kalbėti apie EPS žaliavų ar produkcijos trūkumą nėra. Asociacijos narių […]

2026 10 06

Renovacijos energinis efektyvumas turi būti ne tik apskaičiuotas, bet ir patikrintas

Lietuva planuoja toliau didinti pastatų energinį efektyvumą, todėl viešojoje diskusijoje daug dėmesio skiriama finansavimui, renovacijos tempui ir energinėms klasėms. Vis dėlto vertinant renovacijos energinį efektyvumą svarbus ne tik projektuose ar energinio naudingumo sertifikatuose numatytas rezultatas, bet ir faktinis energijos vartojimas po pastato atnaujinimo. Rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ į šią […]

2026 08 17

Kodėl fasado kokybė prasideda ne statybvietėje?

Kai renovuoto fasado paviršiuje atsiranda įtrūkimų, dėmių ar atsisluoksniavimų, pirmasis žvilgsnis krypsta į statybvietę. Ar darbai atlikti tinkamu oru? Ar laikytasi technologijos? Ar meistrai nepadarė klaidų? Šie klausimai svarbūs, tačiau dalis problemų būna užprogramuota gerokai anksčiau – projektavimo ir pirkimo etapuose. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema, arba ETICS, nėra atsitiktinis atskirų produktų rinkinys. Ją sudaro klijai, […]

©
2026
Polistireninio putplasčio asociacija.
Visos teisės saugomos
Privatumo politika
Sprendimas –