Polistireninis putplastis (EPS) kelių infrastruktūrai pirmą kartą panaudotas prieš 40 metų Norvegijoje, o dabar keliams ir panašiems infrastruktūros projektams EPS naudojančios valstybės jau skaičiuojamos dešimtimis. Tokių pavyzdžių jau galima pastebėti važiuojant per Lenkiją ir matant didelius infrastruktūros tobulinimo darbus, tačiau Lietuvos sienos ši inovatyvi technologija kol kas neperžengė. Kodėl?
Viena vertus, todėl, kad apie tai nekalbama projektuotojus rengiančiose aukštosiose mokyklose.
Kita vertus, todėl, kad kelių ir tiltų projektavimo įmonėse dirbama neieškant sprendimų, kurie prieštarautų per dešimtmečius susiklosčiusiai ir sustabarėjusiai praktikai. Transporto infrastruktūros rinka Lietuvoje gana sekli ir be didelių iššūkių, dabar valdžios dėmesys ir finansai krypsta į kelių ir tiltų remontą ar rekonstrukciją.
Tačiau padėtį gali pakeisti projektai, susiję su “Rail Baltica” statyba. Vasarį paskelbtas sudėtingas Vilniaus geležinkelių mazgo projektavimo paslaugų pirkimas, o sausį – ir Kauno geležinkelių mazgo infrastruktūros pertvarkymo konkursas.
Kaip žinome, panašius projektus dažniausiai laimi didelės Vakarų projektavimo įmonės ir jų konsorciumai, tačiau ar neatėjo sėkmės laikas geriausioms Lietuvos kelių ir tiltų projektavimo įmonėms? Ir ar joms gali padėti LST EN 14933:2007?
Standartas geležinkelių ir kelių projektuotojams
Putplastis infrastruktūroje pirmą kartą panaudotas 1972 metais Osle įrengiant prietilčio pylimus, inovacija gana sparčiai paplito Vakarų Europoje, JAV, Kanadoje ir Japonijoje. Visa geroji patirtis ir mokslinių tyrimų rezultatai 2007 metais sugulė į standartą LST EN 14933:2007 “Termoizoliaciniai ir lengvųjų užpildų gaminiai, naudojami statybos darbuose. Gamykliniai polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai”.
Iki 2017 m. iš Lietuvos standartizacijos departamento nupirkti 8 šio standarto egzemplioriai, po to – nė vieno, nors kaina greičiau simbolinė – 55 eurai…
Tad kas yra LST EN 14933:2007 ir kam jis skirtas? Pasiremkime Britų standartų instituto BSI informacija.
Taigi, EN 14933 yra Europos standartas, kuriame aptariami šilumos izoliacijos ir lengvųjų užpildų gaminiai, skirti civilinei inžinerijai. Standarte nustatyti reikalavimai gamykloje pagamintiems polistireninio putplasčio gaminiams, naudojamiems kelių, geležinkelių, judriojo eismo zonų šalčio izoliacijai, lengviesiems užpildams horizontaliam ir vertikaliam žemės slėgiui mažinti ir kitoms civilinės inžinerijos reikmėms.
Vadinasi, putplasčio gaminiai statyboms reglamentuojami ne tik standartu dėl pastatų atitvarų šiltinimo, bet ir standartu dėl jų naudojimo transporto infrastruktūrai ir pan. Kita vertus, Lietuvoje yra pakankamų putplasčio gamybos pajėgumų infrastruktūrinio putplasčio paklausai, jei tokia atsirastų, patenkinti.
Anot BSI, EN 14933 reikalingas ne tik EPS gamintojams, bet ir geležinkelių, kelių ir greitkelių valdymo institucijoms, projektuotojams, statybininkams, nekilnojamojo turto vystytojai, architektams ir t.t.
railengineer.co.uk nuotrauka
Galimas pakartotinis EPS panaudojimas ir perdirbimas
Tokiuose sudėtinguose projektuose, kaip numatomas Vilniaus geležinkelių mazgas (apima geležinkelio tiltus, automobilių kelių viadukus, žaliuosius tiltus, požemines pėsčiųjų perėjas ir pėsčiųjų tiltus bei geležinkelio tunelius) dažnai prireikia laikinų kelių, ir jiems suformuoti gali pasitarnauti putplasčio blokai, kurie paskui gali būti perkelti į kitą vietą laikinam ar nuolatiniam naudojimui. Tokių pavyzdžių pasaulyje yra daug.
Taip pat Vakarų Europoje yra paplitęs geležinkelio platformų įrengimas iš putplasčio – procesas greitas, kompaktiškas ir švarus.
O galiausiai – panaudotas laikinai ar transporto infrastruktūroje atitarnavęs dešimtmečius, polistireninis putplastis gali būti perdirbamas ir tampa vertinga žaliava. EPS perdirbimo entuziastams kartais jis tampa įdomiu „grobiu“, kaip atsitiko šeimyniniam olandų verslui „De Vries Recycing“…
Polistireninis putplastis gali būti perdirbtas kelis kartus. Perdirbdami 1 kg EPS, sutaupome 1,8 kg CO2 išmetimų, 2 kg naftos ir 46 litrus vandens. Taip pat sutaupome 3,3 kg CO2, jeigu EPS nesudegindamas kogeneracinėse jėgainėse.
Standartas LSTEN14933:2007 buvo sukurtas, kai žmonija dar nebuvo rimtai susirūpinusi CO2 daroma žala. Polistireninį putplastį naudojant kelių ir geležinkelių infrastruktūrai, neabejotinai sutaupoma daug CO2 išmetimų, kadangi tada galingiems sunkvežimiams ir kitai technikai tenka dirbti su žymiai mažesniais grunto ir sunkiųjų užpildų kiekiais.