Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus skirtingų sprendimų vertinimo.
Renovacijos rezultatai: ką atskleidė Valstybės kontrolės auditas?
2026 m. rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ išryškino problemą, aktualią visam statybų sektoriui: investicijos į renovaciją ne visada sukuria tokį energinį rezultatą, kokio tikimasi.
Audito duomenimis, 11 iš 14 vertintų atnaujintų viešųjų pastatų nepasiekė energinio naudingumo sertifikatuose deklaruoto šilumos energijos sutaupymo. Šiuose 11 pastatų faktiškai sutaupyta vidutiniškai 40 proc. mažiau šilumos energijos, nei buvo prognozuota.
Šie rezultatai ypač reikšmingi vertinant būsimų investicijų mastą. Iki 2030 m. Lietuva yra numačiusi atnaujinti beveik 2,2 mln. kv. metrų valstybės ir savivaldybių viešųjų pastatų. Iki 2025 m. buvo atnaujinta tik apie penktadalis numatyto ploto, o likusiems projektams gali prireikti dar maždaug 681 mln. eurų.
Tokio masto investicijoms nepakanka vien siekio renovuoti kuo daugiau pastatų. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad kiekvienas investuotas euras sukurtų pamatuojamą ir ilgalaikę vertę.
Svarbu pabrėžti, kad audito išvados neįrodo konkrečios fasadų šiltinimo technologijos trūkumų ir nereiškia, jog renovacija apskritai neveiksminga. Auditas atskleidė kitą problemą – faktiniai energijos sutaupymai po renovacijos nėra pakankamai nuosekliai stebimi ir analizuojami.
Renovacijos kokybė turėtų būti vertinama ne tik užbaigus statybos darbus, bet ir pastatą eksploatuojant.
Kodėl pastato energinis efektyvumas priklauso nuo visos sistemos?
Pastato energijos vartojimą lemia daugiau veiksnių nei vien termoizoliacinės medžiagos savybės ar įrengto šiltinimo sluoksnio storis.
Svarbios pradinės projektavimo prielaidos, faktinė atitvarų būklė, langų ir durų sandarumas, šiluminiai tilteliai, šildymo ir vėdinimo sistemų veikimas, automatinio reguliavimo galimybės, statybos darbų kokybė bei pastato naudojimo režimas.
Net ir kokybiškai apšiltintas fasadas savaime negarantuoja, kad visas pastatas sunaudos būtent tiek energijos, kiek apskaičiuota projekte. Jeigu šildymo sistema netinkamai sureguliuota, vėdinimas neveikia efektyviai arba faktinės pastato naudojimo sąlygos skiriasi nuo projektinių prielaidų, rezultatas gali neatitikti prognozės.
Tačiau tai nemažina pastato atitvarų kokybės reikšmės. Priešingai – kuo daugiau tarpusavyje susijusių veiksnių lemia galutinį rezultatą, tuo svarbiau užtikrinti kiekvieno atskiro sprendinio patikimumą.
Fasadų šiltinimo atveju vienas svarbiausių principų yra sistemiškumas. Kokybė priklauso ne tik nuo pasirinktos termoizoliacinės medžiagos, bet ir nuo visų fasado sistemos komponentų suderinamumo, projektavimo bei įrengimo kokybės.
ETICS fasadų šiltinimo sistemos: kodėl svarbi ilgametė patirtis?
Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos (ETICS) Europoje naudojamos daugelį dešimtmečių. Per šį laiką sukaupta reikšminga jų projektavimo, techninio vertinimo, montavimo ir eksploatavimo patirtis.
ETICS nėra vien prie sienos pritvirtintas šilumos izoliacijos sluoksnis, padengtas tinku. Tai tarpusavyje suderintų komponentų visuma, kurią sudaro termoizoliacinė medžiaga, klijai, mechaninio tvirtinimo elementai, armavimo sluoksnis, apsauginė ir dekoratyvinė apdaila bei konkrečiam pastatui pritaikyti konstrukciniai mazgai.
Polistireninis putplastis (EPS) yra viena plačiausiai tokiose sistemose naudojamų termoizoliacinių medžiagų. Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacijos EUMEPS paskelbtais EAE ir „Cortexa“ rinkos duomenimis, 2024 m. EPS sudarė apie 77 proc. ETICS sistemose naudotos šilumos izoliacijos.
Šis rodiklis savaime neįrodo, kad EPS tinkamas kiekvienam pastatui. Tačiau jis parodo, kad tai plačiai taikomas sprendimas, kuriam sukurta didelė techninių žinių, gamybos, projektavimo ir montavimo kompetencijų bazė.
EPS pasižymi geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis, nedideliu svoriu ir yra lengvai apdirbamas. Konkrečiam projektui reikalingos jo savybės parenkamos atsižvelgiant į pastato konstrukciją, apkrovas, energinio efektyvumo ir gaisrinės saugos reikalavimus.
Dokumentuota sistema – daugiau nei suderintų gaminių rinkinys
ETICS sistemoms Europoje taikomi nustatyti techninio vertinimo principai. Pagal atitinkamus Europos vertinimo dokumentus (EAD) gali būti vertinamos visos sistemos eksploatacinės savybės, įskaitant atsparumą aplinkos poveikiui, mechaninį patikimumą ir gaisrines charakteristikas.
Europos techninis įvertinimas (ETA), kai jis išduotas konkrečiai sistemai, sudaro pagrindą deklaruoti įvertintas jos savybes ir jas palyginti su projekto reikalavimais.
Tai reikšmingas skirtumas tarp dokumentuotos, tarpusavyje suderintų komponentų sistemos ir statybvietėje iš atskirų, nebūtinai tarpusavyje suderintų gaminių suformuoto sprendinio.
Patikima turi būti visa fasado šiltinimo sistema, o ne tik geriausias jos komponentas.
Fasadų šiltinimo kokybė prasideda nuo konstrukcinių mazgų
Kiekviena statybos technologija turi savo taikymo sąlygas ir rizikos veiksnius. Ilgą laiką naudojamų fasadų šiltinimo sistemų privalumas – galimybė remtis ne tik laboratoriniais bandymais, bet ir sukaupta projektavimo bei eksploatavimo patirtimi.
ETICS sistemose ypač svarbūs konstrukciniai mazgai: langų ir durų angokraščiai, cokolio jungtys, balkonų ir perdangų sandūros, tvirtinimo vietos, deformacinės siūlės bei skirtingų fasado elementų sujungimai.
Netinkamai išspręsti mazgai gali lemti šiluminius tiltelius, drėgmės problemas, apdailos pažeidimus ar papildomas remonto išlaidas.
Todėl svarbu ne tik pasirinkti tinkamą termoizoliacinį gaminį, bet ir tiksliai numatyti jo naudojimą konkrečioje sistemoje.
Lietuvoje projektuotojai ir rangovai gali remtis sukaupta vietos patirtimi. Polistireninio putplasčio asociacijos parengtose statybos taisyklėse „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“ pateikiami techniniai EPS naudojimo sprendiniai ir konstrukcinių mazgų detalės.
Tokie dokumentai savaime negarantuoja nepriekaištingo darbų atlikimo, tačiau padeda perkelti sukauptas žinias į kasdienę projektavimo ir statybos praktiką.
Ilgametė technologijos naudojimo patirtis nereiškia, kad jos nebereikia tobulinti. Priešingai – ji suteikia pagrindą toliau gerinti medžiagas, projektavimo metodus, kokybės kontrolę ir darbų organizavimą.
Renovacijos finansavimas: ar pakankamai vertiname patikrintas technologijas?
Pastaraisiais metais Lietuvos renovacijos politikoje vis daugiau dėmesio skiriama industrializuotiems statybos metodams ir gamykloje pagamintų pastato atnaujinimo elementų naudojimui.
Siekis trumpinti darbų trukmę, mažinti priklausomybę nuo darbo jėgos pasiūlos ir gerinti kokybės kontrolę yra pagrįstas. Naujos technologijos gali padėti spręsti šiuos iššūkius.
2026 m. spalį patvirtintame naujame daugiabučių renovacijos finansavimo modelyje taip pat numatytos papildomos paramos paskatos už tam tikrus renovacijos sprendimus, tarp jų – skydinę renovaciją naudojant gamykloje pagamintus atnaujinimo elementus.
Tačiau viešosios paramos priemonės ne tik finansuoja renovaciją. Jos taip pat daro įtaką rinkai ir technologijų pasirinkimui.
Todėl PPA vertinimu, svarbu užtikrinti, kad skirtingų renovacijos technologijų konkurencija būtų grindžiama objektyviais, patikrinamais kriterijais, o ne vien pasirinkto sprendimo naujumu.
Jeigu konkrečiai technologijai skiriama papildoma paskata, turėtų būti aišku, kokią naudą siekiama ja sukurti ir kaip ši nauda bus matuojama.
Ar tai trumpesnė darbų trukmė? Mažesnės bendros projekto sąnaudos? Didesnis energijos sutaupymas? Geresnė įrengimo kokybė? Mažesnis poveikis aplinkai?
Ne mažiau svarbu įvertinti, ar panašių rezultatų negalima pasiekti jau naudojamomis ir gerai ištirtomis technologijomis, tobulinant jų projektavimo, montavimo ir kokybės kontrolės procesus.
Tai nėra argumentas prieš skydinę renovaciją ar technologinę pažangą. Tai argumentas už vienodus ir skaidrius skirtingų sprendimų vertinimo principus.
Valstybės kontrolės auditas nagrinėjo viešųjų pastatų energinį efektyvumą, o naujasis finansavimo modelis skirtas daugiabučiams. Šių sričių rezultatų negalima tiesiogiai sutapatinti, tačiau abiem atvejais aktualus tas pats klausimas: kaip užtikrinti, kad viešosios investicijos sukurtų pamatuojamą naudą?
Inovacija turėtų būti vertinama pagal sukuriamą rezultatą, o ne vien pagal tai, ar technologija rinkoje yra nauja.
Kaip objektyviai palyginti fasadų šiltinimo sistemas?
Renkantis fasado šiltinimo sprendinį, vien pradinės įrengimo kainos palyginimo nepakanka.
Turi būti vertinami ir kiti kriterijai:
- Energinis efektyvumas – kokias šilumines savybes užtikrina visa pastato atitvara ir koks faktinis energijos sutaupymas pasiekiamas.
- Saugumas ir patikimumas – konstrukcinis stabilumas, gaisrinės charakteristikos, komponentų suderinamumas ir darbų kokybė.
- Gyvavimo ciklo sąnaudos (LCC) – įrengimo, priežiūros, remonto ir eksploatavimo išlaidos per numatomą naudojimo laikotarpį.
- Poveikis aplinkai (LCA) – medžiagų gamybos, transportavimo, naudojimo ir gyvavimo pabaigos poveikis aplinkai.
- Ilgaamžiškumas ir remontuojamumas – galimybės užtikrinti ilgalaikį sistemos veikimą ir ekonomiškai pagrįstą priežiūrą.
Pigiausias sprendimas statybos metu nebūtinai bus ekonomiškiausias per kelis pastato eksploatavimo dešimtmečius. Lygiai taip pat didesnė pradinė investicija ne visuomet pateisinama, jeigu neįrodoma atitinkama ilgalaikė nauda.
Lyginant skirtingas sistemas, būtina taikyti vienodas funkcines sąlygas, atsižvelgti į konkretaus pastato poreikius ir naudoti patikimus, dokumentuotus duomenis.
Šis principas svarbus ir EPS sektoriui. Polistireninio putplasčio naudojimo nauda turi būti grindžiama jo savybėmis konkrečioje konstrukcijoje, o aplinkosauginiai argumentai – patikrinamais rodikliais.
Kaip užtikrinti, kad renovacija duotų planuotą rezultatą?
Valstybės kontrolės auditas išryškino faktinio energijos vartojimo stebėsenos trūkumą. PPA vertinimu, šią išvadą svarbu susieti ir su statybos darbų kokybės užtikrinimu.
Renovacijos kokybės valdymas turėtų apimti visą procesą:
- Projektavimą. Aiškiai apibrėžti pradinius duomenis, projektines prielaidas ir siekiamus energinius rodiklius.
- Sistemos parinkimą. Įvertinti konkretaus pastato poreikius, komponentų suderinamumą ir dokumentuotas sistemos savybes.
- Darbų kontrolę. Patikrinti svarbiausius įrengimo etapus, ypač paslėptus darbus ir konstrukcinius mazgus.
- Atsakomybės pasiskirstymą. Aiškiai nustatyti projektuotojo, sistemos tiekėjo, rangovo ir techninio prižiūrėtojo atsakomybes.
- Rezultatų stebėseną. Po renovacijos vertinti faktinį energijos vartojimą ir analizuoti jo neatitikimus projektinėms prognozėms.
Tinkuojamų fasadų atveju ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pagrindo paruošimui, termoizoliacijos tvirtinimui, sandūroms, armavimo sluoksniui ir kitiems sistemos ilgaamžiškumui svarbiems sprendiniams.
Užbaigus apdailą, dalies šių darbų kokybės nebeįmanoma paprastai patikrinti, todėl jų kontrolė turi būti numatyta iš anksto.
Faktinio energijos vartojimo duomenys taip pat turi būti vertinami objektyviai – atsižvelgiant į oro sąlygas, pastato užimtumą, vidaus temperatūrą ir kitus naudojimo pokyčius.
Tik taip galima nustatyti, ar neatitikimus lemia projektavimo prielaidos, darbų kokybė, inžinerinių sistemų veikimas ar eksploatavimo sąlygos.
PPA pozicija: renovacijos kokybę turi lemti rezultatas, o ne technologijos naujumas
Polistireninio putplasčio asociacija pasisako už technologinę pažangą ir renovacijos procesų tobulinimą. Tačiau naujų sprendimų skatinimas neturėtų mažinti jau patikrintų technologijų vertės.
ETICS fasadų šiltinimo sistemos su EPS yra reikšminga Europos pastatų renovacijos praktikos dalis. Jų privalumas – ne vien šiluminės savybės ar platus naudojimas, bet ir per ilgą laiką sukauptos žinios apie projektavimą, montavimą, techninį vertinimą ir kokybės kontrolę.
Ši patirtis turi ekonominę vertę. Ji padeda prognozuoti projektų įgyvendinimą, aiškiau apibrėžti atsakomybę, valdyti žinomas rizikas ir nuosekliai tobulinti sprendinius.
Todėl renovacijos politikos tikslas turėtų būti ne iš anksto išskirti vieną ar kitą technologiją, o sudaryti sąlygas rinkai pasiūlyti efektyviausius ir konkrečiam pastatui tinkamiausius sprendimus.
Valstybė turėtų skatinti ne technologijos naujumą, o įrodomą jos kuriamą vertę: kokybę, patikimumą, energijos sutaupymą ir ekonomiškai pagrįstas sąnaudas per visą pastato gyvavimo laikotarpį.
Valstybės kontrolės auditas suteikia progą šį principą iš naujo apsvarstyti. Jeigu siekiame geresnių renovacijos rezultatų, pirmiausia turime išmokti tiksliai vertinti tai, ką jau darome, ir kuo geriau panaudoti tai, ką jau žinome.
Polistireninio putplasčio asociacijos pozicija
Šaltiniai
- Valstybės kontrolė (2026-09-15). „Prieš investuojant 681 mln. Eur į viešuosius pastatus, būtina susitvarkyti neūkišką jų valdymą“.
- Valstybės kontrolė (2026-10-13). „Investuojame į viešųjų pastatų renovaciją, tačiau planuotų energijos sutaupymų nepasiekiame“.
- EUMEPS (2025). „EUMEPS at the European ETICS Forum 2025“.
- EOTA – Europos techninio vertinimo organizacija.
- APVA (2026-10-09). „Naujas daugiabučių renovacijos etapas: daugiau paramos gyventojams ir paskata daugiabučių skydinei renovacijai“.
- Polistireninio putplasčio asociacija. Statybos taisyklės ST 2124555837.01:2021 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“.
