Lietuva planuoja toliau didinti pastatų energinį efektyvumą, todėl viešojoje diskusijoje daug dėmesio skiriama finansavimui, renovacijos tempui ir energinėms klasėms. Vis dėlto vertinant renovacijos energinį efektyvumą svarbus ne tik projektuose ar energinio naudingumo sertifikatuose numatytas rezultatas, bet ir faktinis energijos vartojimas po pastato atnaujinimo. Rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ į šią diskusiją įnešė, mūsų vertinimu, esminį klausimą: ar po renovacijos iš tiesų pasiekiamas tas energinis rezultatas, kuris buvo suplanuotas?
Auditas atskleidė atotrūkį tarp planuoto ir faktinio rezultato
Audito duomenimis, iki 2030 m. Lietuva yra numačiusi atnaujinti beveik 2,2 mln. kv. m valstybės ir savivaldybių viešųjų pastatų, tačiau iki 2025 m. buvo atnaujinta tik apie penktadalis numatyto ploto. Likusiems projektams įgyvendinti, Valstybės kontrolės vertinimu, reikėtų apie 681 mln. eurų.
Dar svarbesnis audito signalas susijęs su jau įgyvendintų projektų rezultatais. 11 iš 14 audito metu vertintų atnaujintų pastatų nepasiekė deklaruoto šilumos energijos sutaupymo, o juose faktiškai sutaupyta vidutiniškai 40 proc. mažiau šilumos energijos, nei nurodyta energinio naudingumo sertifikatuose.
Šie rezultatai neturėtų būti interpretuojami kaip argumentas prieš renovaciją. Priešingai – jie parodo, kodėl didėjant investicijoms turi stiprėti ir kokybės užtikrinimo sistema. Jeigu energijos sutaupymas yra vienas pagrindinių investicijos tikslų, jo negalima palikti tik projektiniame skaičiavime. Faktinis energijos vartojimas po renovacijos turėtų tapti sistemingai stebimu rodikliu, o nustatyti neatitikimai – analizuojami.
Renovacijos energinį efektyvumą lemia visa sistema
PPA požiūriu, vertinant renovacijos energinį efektyvumą, ypač svarbūs pastato atitvarų sprendiniai. Galutinio rezultato nelemia vien deklaruota termoizoliacinės medžiagos savybė. Jį lemia visa konstrukcija: projekto sprendiniai, šiluminių tiltelių valdymas, mazgai, komponentų suderinamumas, tvirtinimas, darbų kokybė ir eksploatacija.
Tinkuojamų fasadų atveju ETICS sistemos principas leidžia komponentus vertinti kaip suderintą visumą, o ne kaip tarpusavyje atsitiktinai sujungtus gaminius. Tai svarbu ne tik vertinant atskirų medžiagų technines charakteristikas, bet ir siekiant užtikrinti, kad visas fasado sprendinys veiktų taip, kaip buvo numatyta projektuojant.
Technologinis neutralumas neturi reikšti mažesnės kokybės kontrolės
Keičiantis statybos techniniam reglamentavimui, svarbu išlaikyti aiškius, pamatuojamus ir technologiškai neutralius kokybės kriterijus. Technologinis neutralumas neturėtų reikšti kokybės kontrolės atsisakymo.
Skirtingi sprendiniai gali konkuruoti, tačiau jų rezultatas turi būti vertinamas pagal tuos pačius principus: deklaruotas savybes, tinkamumą konkrečiai konstrukcijai, komponentų suderinamumą, įrengimo kokybę ir faktinį pastato veikimą. Tokiu atveju konkurencija vyksta ne dėl to, kuri technologija įvardijama kaip prioritetinė, bet dėl to, kuris sprendinys realiomis sąlygomis patikimai pasiekia numatytą rezultatą.
Renovacijos sėkmę turėtų parodyti faktinis energijos vartojimas
Valstybės kontrolės auditas suteikia progą tiksliau apibrėžti, ką laikome sėkminga renovacija. Jos rezultatas turėtų būti vertinamas ne vien pagal tai, kiek kvadratinių metrų atnaujinta, kiek lėšų panaudota ar kokia energinė klasė įrašyta sertifikate, bet ir pagal tai, ar renovacijos energinis efektyvumas pasiektas realiomis pastato eksploatavimo sąlygomis – ar investicija iš tiesų sumažino energijos vartojimą tiek, kiek buvo planuota.
Tokia grįžtamojo ryšio sistema būtų naudinga užsakovams, projektuotojams ir rangovams, nes leistų ne tik nustatyti neatitikimus, bet ir geriau suprasti, kurie projektavimo, statybos bei pastatų šiltinimo sprendiniai praktikoje užtikrina geriausią rezultatą. Ilgainiui tai leistų ne tik tiksliau vertinti renovacijos efektyvumą, bet ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus planuojant būsimas investicijas į pastatų atnaujinimą.
Šaltinis: Valstybės kontrolė, 2026-09-15
