Saulius Skrodenis
Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas /
Prieš 70 metų užpatentavęs polistireninį putplastį EPS, Vokietijos chemijos koncernas BASF negalėjo numatyti, kokia įdomi bus jo tolesnė istorija.
Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS (angl. Expanded Polystyrene) naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis. Statybose naudojamo EPS savybės per visą tą laiką buvo ne kartą pagerintos, naudojant įvairius priedus, tačiau nuo to EPS bazinė sudėtis nesikeitė, ir ji kaip ir išradimo dieną, taip ir šiandien tebėra 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno.
Būtent pasaulinę stireno rinką šių metų pradžioje sukrėtė gamtinės stichijos Šiaurės Amerikoje chemijos gamykloms, kelios avarijos gamyklose Europoje ir tiekimo grandinės sutrikimai. Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos yra organiniai angliavandeniliai stirenas ir pentanas.
Polistireno stygius išpūtė jo, o kartu – ir galutinių produktų kainas, taip pat ir Lietuvoje. Kartu su kitomis esminėmis statybinėmis medžiagoms ir produktais, EPS perėjo į kitą kainų lygį ir iš esmės jame išlieka.
Tad kiek pabrango putplastis? Suprantama, Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) nariai informacija apie tai nesikeičia, o spaudoje šiemet galėjome pamatyti kuo įvairiausių skaičių. Tačiau geriausia remtis statybų profesionalais, kurie kalba ne apie vieną kurį nors projektą, o žvelgia kur kas plačiau. Albinas Vaitkevičius, statybų kainą sekančios UAB „Sistela“ direktorius, lapkričio pradžioje teigė, kad šiemet daugiausia kainos augo metalų grupėje (30-50 proc.), izoliacinių medžiagų grupėje (25-30 proc.), vamzdžių (15-25 proc.), medienos gaminių grupėje (30-40 proc).
Nuo išaugusių kainų nepabėgsi, tačiau PPA požiūriu, svarbiausia tai, kad Lietuvos EPS gamintojai net ir sunkiausiomis žaliavų krizės dienomis nenutraukė gamybos ir rinkai tiekė aukštos kokybės putplastį, nors užsakovams jo galbūt reikėjo ilgiau palaukti. Kita vertus, matome, kad naujomis sąlygomis putplastis labiau taupomas, statybvietėse išmaniai naudojamos jo atraižos, ir tai yra labai gerai.
Putplastis ir jo gamyba toliau kinta ir „žalėja“
BASF tebelieka vienas didžiausių polistireno tiekėjų pasaulyje, be kitų inovacijų, pasiūlęs ir „BASF Neopor® Plus BMB“ žaliavą, kuri šiemet pradėta naudoti ir Lietuvoje. Tai žaliava, kuriai gaminti naudojamas atsinaujinantis energijos šaltinis biodujos. Jos gaunamos perdirbus organines maisto atliekas, todėl gaminant BMB žaliavą anglies dioksido į atmosferą išmetama apie 86 proc. mažiau, gaminant EPS plokštes – apie 66 proc. mažiau, o per visą tokių plokščių gyvavimo ciklą – apie 40 proc. mažiau palyginti su tuo, jei gamyboje naudojama nafta.
Į tokį „žaliąjį“ iššūkį PPA nariai šiemet atsakė ant savo gamyklų stogų smarkiai padidinę saulės jėgainių plotus ir įgiję atliekų tvarkytojų statusą. PPA savo tinklalapyje skelbia interaktyvų žemėlapį su informacija, kur jos nariai ir partneriai priima po statybų likusio švaraus statybinio polistireninio putplasčio EPS atraižas.
Jau kelis dešimtmečius EPS pasaulyje yra perdirbamas ir tampa žaliava, kuri vėl naudojama EPS ar XPS gaminti. PPA nariai naudoja smulkinimo ir presavimo įrangą, kuri leidžia EPS nuopjovas suspausti į blokus ir pateikti juos partneriams Lietuvoje arba užsienyje žaliavai gaminti.
Putplasčio “žalumą” užtikrina ir tai, kad tiek žaliavų, tiek ir EPS produkcijos tiekimo Lietuvoje grandinė yra itin lengva dėl nedidelių atstumų ir mažo svorio. Statybinis EPS gaminamas keturiuose Lietuvos miestuose.
Visam statybų sektoriui svarbios PPA naujienos
Metų pradžioje PPA paskelbė naujas statybos taisykles ST 2124555837.01:2021 “Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“. Tai yra trečios statybiniam putplasčiui EPS skirtos taisyklės Lietuvoje ir jos pakeičia ankstesnes, galiojusias nuo 2013 metų.
Neužilgo pagal naująsias taisykles parengti ir paskelbti polistireninio putplasčio EPS skaitmeniniai sprendiniai atitvarams. Jie prieinami PPA tinklalapio skyrelyje “BIM biblioteka”. Tai yra pirmas atvejis Lietuvoje, kai tarpusavyje konkuruojantys rinkos dalyviai susivienijo, kad sukurtų universalią BIM elementų biblioteką.
O metams baigiantis gauta PPA inicijuotų degumo bandymų ataskaita, kuri patvirtino išorinės tinkuojamosios sudėtinės termoizoliacinės sistemos ETICS (angl. External Thermal Insulation Composite System) su lietuvišku putplasčiu patikimumą. EPS natūriniai degumo bandymai atlikti prisilaikant DIN4102-20 „Statybinių medžiagų ir konstrukcinių elementų reakcija į ugnį. 20 dalis. Gaisro poveikio išorinių sienų apdailai papildomas įvertinimas“ standarto reikalavimų.
Buvo ir tradicinių naujienų – apdovanojimų „Statinių šiltinimo lyderis“ paskelbimas per Statybininkų dienos šventę. Renovacijos organizatorių kategorijose apdovanojimą pelnė Panevėžys, projektavimo įmonių kategorijoje – mažoji bendrija „ArchSprendimai“ iš Jurbarko, rangovų kategorijoje – Kaune įregistruota bendrovė „Žilinskis ir Co“.
Tad apibendrinant – metai buvo sudėtingi, tačiau geri. Lietuviškojo EPS gamintojai ir juos vienijanti asociacija užtikrintai ir ramiai žengia į 2022-sius.
