Straipsnis iš žurnalo Statyba ir architektūra
Naujai pastatyti ar renovuoti pastatai papuošia aplinką. Tačiau po kurio laiko kai kurių statinių vizualinė išvaizda ima keistis – tinkuoti fasadai tarsi išberiami žalsvomis dėmėmis. Dėl kokių priežasčių taip atsitinka, ar tam turi įtakos pasirinkta termoizoliacinė sistema?
Apdailą reikia rinktis atidžiau
Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Česlovas Ignatavičius sakė kartais pastebintis patamsėjusias dėmes ant tinkuotų fasadų. „Tokios dėmės tikrai nepuošia gražiai modernizuotų namų. Aiškiai matyti, kad poveikį daro mikroorganizmai. Iš savo pusės kėlėme hipotezę, ar tokiam procesui neturi įtakos termoizoliacinė medžiaga“, – pasakojo Č. Ignatavičius.
Mikroorganizmų poveikį nagrinėja mikologai. Č. Ignatavičius patamsėjusių fasadų mėginius pateikė Gamtos tyrimų centro biodestruktorių tyrimo laboratorijai. Čia buvo nustatyta, kad dėmės atsiranda ant tų pastatų, kurie stovi padidinto mikroorganizmų kiekio aplinkoje. Šie mikroorganizmai sėda ant fasadų paviršiaus ir čia apsigyvena – tai fasadų patamsėjimo priežastis.
„Tokie reiškiniai daugiausia pasitaiko tuomet, kai fasadams tinkuoti pasirenkamas mineralinis tinkas. Ant jo labiau prikimba nešvarumai, tampantys maistu mikroorganizmams. Mineralinio tinko reikėtų vengti ten, kur šalia yra daug žalumos, medžių“, – sakė Č. Ignatavičius.
Mikologai visiškai paneigė hipotezę, kad fasadų patamsėjimui įtakos gali turėti termoizoliacinės medžiagos. Kol nebuvo mokslininkų išvadų, galima buvo spėlioti ir dėl šiltinimo medžiagų galimo poveikio pokyčiams fasaduose.
Sienas nušveisti būtina
Patamsėjusių, pažaliavusių tinkuotų fasadų Č. Ignatavičiui teko matyti ne viename mieste: Utenoje, Panevėžyje, Alytuje, Vilniuje. Daugeliu atveju namai stovi prie aukštų medžių, todėl želdinių sporos nusėda ant sienų ir šitaip pamažu pasikeičia pastato išvaizda. Fasadų patamsėjimo priežastimi gali tapti ir netinkamai atlikti pastato modernizavimo darbai, kuomet fasadai termoizoliuojami nenuvalius nuo jų susikaupusių teršalų.
„Mikroorganizmai gali būti labai dėkingi tokiems statybininkams, kurie apšiltina fasadus neapdoroję sienų fungicidais. Mat kenkėjams sukuriamos idealios sąlygos veistis – užtikrinama tinkama temperatūra, pastovi drėgmė ir ramybė. Jie taip nekliudomi dauginasi ir laikui bėgant prasiskverbia pro nesandarumus bei siūles į išorę. Tuomet ir atsiranda tamsios dėmės ant fasadų“, – pasakojo Č. Ignatavičius.
Jis prisiminė atvejį Alytuje, kuomet prieš atliekant modernizavimo darbus fasadai nebuvo tinkamai nušveisti, nebuvo nuvalyti teršalai, sienos nebuvo apdorotos fungicidais. Dabar tokio darbo rezultatas – pažaliavę fasadai. Kai taip nutinka susiduriama su rimtomis problemomis, nes sunku sunaikinti mikroorganizmus, esančius tarp sienos ir termoizoliacijos sluoksnio. Vienintelis galimas sprendimo būdas, anot Polistireninio putplasčio asociacijos prezidento – nuardyti šiltinimo sluoksnį, nuvalyti ir tinkamai apdoroti sienas ir vėl iš naujo jas termoizoliuoti.
„Mūsų statybininkai dar dažnai nusistebi, kad reikia pirma nušveisti ir fungicidais apdoroti sienas, o tik tuomet jas šiltinti. Vokiečiai taip daro jau labai seniai, mums reikia tik sekti geru jų pavyzdžiu“, – sakė Č. Ignatavičius. Jo teigimu, atnaujinti pastatai turi būti ne tik šilti, bet ir vizualiai gražūs. Jeigu pastatas bus tinkamai termoizoliuotas, bet jo fasadai – pažaliavę, žmonėms nebus miela žiūrėti į tokį vaizdą.
Galiausiai mikroorganizmų pažeistas tinkas gali imti kristi, nebesilaikyti ant termoizoliacinės medžiagos, tuomet kritikos, nors ir napagrįstos, gali sulaukti ir medžiagų gamintojai.
Nesilaikoma technologinių reikalavimų
Gamtos tyrimų centro biodestruktorių tyrimo laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Algimantas Paškevičius paaiškino, kad pastatų fasadai patamsėja ar pažaliuoja dažniausiai dėl to, kad ant apdailos sluoksnio susikaupia dulkės, augalų žiedadulkės, kitokios organinės medžiagos ir įsiveisia dumbliai bei mikroskopiniai grybai.
„Šie mikroorganizmai turi gerą mitybinį šaltinį iš išorės. Polistireninis putplastis, naudojamas kaip termoizoliacinė medžiaga, negali būti substratu mikroorganizmams. Tačiau reikia įvertinti, ar visuomet pasirenkamos tinkamos apdailos medžiagas, ar dekoratyvusis tinkas geros kokybės“. A. Paškevičius
Jis patarė daugiau dėmesio skirti apdailinio tinko bei dažų ypatybėms. Dažnai rangovai pasirenka pačius pigiausius produktus, kurie vėliau sukelia tam tikrų nepatogumų. Vertėtų įsidėmėti, kad rinktis reikia apdailos medžiagas, turinčias antigrybinių priedų. Žinoma, šie produktai kiek brangesni, tačiau jei norima, kad namas gražiai atrodytų ne vienerius metus, geriau investuoti į patikimesnius produktus. Būna, kad statybininkai taupydami patys mėgina įdėti į tinką ar dažus antigrybinių priedų, tačiau tokie bandymai ne visuomet pasiteisina.
Gamtos tyrimų centro biodestruktorių tyrimo laboratorijos vadovas A. Paškevičius patarė statybininkams labiau paisyti ir technologinių reikalavimų. Nerekomenduojama sienų dažyti ar tinkuoti kol jos visiškai neišdžiuvusios. „Kai statomi nauji ar renovuojami seni pastatai, dažnai tenka matyti, kad mūro sienos termoizoliuojamos vos nustojus lyti ar net lietui lyjant. Drėgmė tarsi uždaroma ir čia atsiranda geriausia terpė mikroorganizmams veistis. Tokia vieta būna tarsi inkubatorius bakterijoms“, – pastebėjo A. Paškevičius.
Ypač daug problemų gali kilti renovuojant pastatus, kuomet šių fasadai termoizoliuojami nepašalinus nuo jų susikaupusių nešvarumų. Dar blogiau, kai tokios nenuvalytos sienos uždengiamos termoizoliaciniu sluoksniu neleidus joms išdžiūti po lietaus. Todėl paruošiamasis etapas prieš šiltinant fasadus turi būti labai kruopštus. Pats polistireninis putplastis nekaupia drėgmės, bet jos prisigeria į kitas medžiagas. Neišdžiūvus sienoms, pelėsiniai grybai gali išlįsti ne tik į sienų išorę, bet ir į vidų.
„Klimatas šiltėja, įvairių mikroskopinių grybų daugėja. Todėl nemalonių siurprizų ant pastatų fasadų gali tik daugėti, jeigu nebus paisoma darbų kultūros bei technologinių reikalavimų“, – kalbėjo A. Paškevičius.
