Kaip išvengti nekokybiško polistireninio putplasčio spąstų

Straipsnis iš portalo Statybų naujienos

Statant naujus pastatus ar modernizuojant pasenusius akcentuojama, jog svarbu kokybiškai atlikti darbus bei naudoti sertifikuotas, aukštos kokybės medžiagas. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet statybininkams parduodama importuojama produkcija neatitinka dokumentuose nurodomų charakteristikų, jos būna žymiai prastesnės.

Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius tvirtina, jog dar nebuvo atvejo, kai Lietuvoje pagamintas polistireninis putplastis neatitiktų kokybės reikalavimų. Tačiau to negalima pasakyti apie importuojamą, dažniausiai iš kaimyninės Lenkijos atvežamą termoizoliacinę medžiagą.

„Yra atvejų, kuomet statybose panaudojus prastos kokybės polistireninį putplastį stipresnis vėjas tiesiog atplėšė nuo pastato visą termoizoliacinį sluoksnį. Asociacija yra atlikusi iš užsienio atvežto polistireninio putplasčio bandymą, kuris parodė, jog medžiaga neatitiko nurodomų charakteristikų. Atliksime dar keletą bandymų ir kelsime klausimą – kodėl mūsų šalyje leidžiama naudoti prastas medžiagas, kodėl leidžiama termoizoliuoti pastatus polistireniniu putplasčiu, kuris netinkamas tokiems darbams“, – teigė Č. Ignatavičius.

Didžiausios bėdos klaidinančiuose dokumentuose
Dažniausiai pasitaikantis nesąžiningumo pavyzdys – importuojamo polistireninio putplasčio dokumentuose nurodomas ne tas gaminio indeksas nei iš tiesų yra. Pavyzdžiui, parduodamas neva EPS 100 polistireninis putplastis, nors iš tiesų pagal charakteristikas yra tik EPS 70 ar dar mažesnio indekso.
„Radome vieną objektą, kurio statybose naudotas lenkiškas polistireninis putplastis. Atlikti medžiagos tyrimai parodė, kad charakteristikos per pusę prastesnės nei oficialiai deklaruojama. Gaila, bet mūsų institucijos nesiima reikiamų veiksmų, kad būtų pažabota tokia nesąžininga konkurencija ir vartotojų apgaudinėjimas“, – apgailestavo Č. Ignatavičius.

vesąžiningos konkurencijos.

„Suprantama, kad mūsų statybininkai žino apie tokius atvejus. Tačiau perkant medžiagas jiems pateikiami klaidinantys dokumentai, jog produktai atitinka keliamus reikalavimus. Vienintelis būdas išvengti nesklandumų – rinktis Lietuvoje pagamintas medžiagas“, – sakė Č. Ignatavičius.

Importuojamo polistireninio putplasčio dokumentuose dažniausiai nurodoma, kad jam buvo taikyta trečioji kokybės patikros sistema. Tai reiškia, jog gaminio charakteristikos notifikuotoje laboratorijoje buvo deklaruotos vieną kartą, kuomet jis pradėtas gaminti. Išleidžiant naujas produkto partijas, kokybės parametrai nebetikrinami. Todėl medžiaga gali būti pagaminta nesilaikant technologinių reikalavimų, o jos charakteristikos tik nežymia dalimi atitikti nurodomas oficialiai.

Statybininkų atsakomybė už nekokybiškos medžiagos panaudojimą

Anot Č. Ignatavičiaus, mūsų statybos įmonės neturi galimybių patikrinti, ar perkama produkcija iš tikrųjų yra tokia, kokia nurodoma dokumentuose. Žinoma, indikatoriumi gali būti kaina, kuri yra ženkliai mažesnė už Lietuvoje pagaminto polistireninio putplasčio, netgi kiek mažesnių techninių parametrų.

„Statybininkai irgi neturėtų išvengti atsakomybės, jeigu naudos netinkamą importuotą polistireninį putplastį. Tokie veiksmai lemia broką statybose, negaunamas rezultatas, kuris būna numatytas rengiant projektus, apgaunami gyventojai. Statybų kompanijos, atliekančios senų daugiabučių modernizavimo darbus, bus tikrinamos, ar naudoja tinkamas medžiagas, ar tos medžiagos atitinka deklaruojamas charakteristikas“, – sakė Č. Ignatavičius.

Polistireninio putplasčio asociacija jau yra įspėjusi Marijampolės ir Alytaus apskrities gyventojus apie pasitaikančius nesąžiningos konkurencijos atvejus, kuomet kai kurios projektavimo ir statybos bendrovės įbruka netinkamą iš užsienio atvežtą polistireninį putplastį. Tokios įmonės taip elgiasi, siekdamos atpiginti savo paslaugas ir trūks plyš laimėti rangos konkursus, o už jų avantiūrizmą gali tekti sumokėti gyventojams.

Č. Ignatavičius patikino, kad polistireninis putplastis – gera ir laiko patvirtinta šiltinamoji medžiaga, labai populiari daugelyje Europos valstybių. Nors Lietuvos statybinių medžiagų pramonė sugeba visiškai patenkinti mūsų šalies poreikius ir užtikrinti aukštą produkcijos kokybę, importuojamos medžiagos randa nišą dėl siūlomos mažesnės kainos, už kurios dažniausiai slypi ir prastesnė kokybė.

Polistireninio putplasčio panaudojimas statant ir modernizuojant pastatus

Polistireninis putplastis naudojamas pamatams, sienoms, stogams šiltinti. Atitinkamai skiriasi ir tokių gaminių charakteristikos, kurių svarbiausios – atsparumas gniuždymui ir lenkimui. Pagal šias charakteristikas suteikiamas gaminio indeksas, nuo EPS 50 iki EPS 200. Lietuvoje specialiomis statybos taisyklėmis nustatyta, kad sienoms šiltinti turi būti naudojamas EPS 70.

Kuo didesnis EPS indeksas, tuo ta medžiaga brangesnė, nes ją sudėtingiau pagaminti. Kai kurie nesąžiningi projektuotojai ir rangovai čia mato galimybę pasipelnyti gyventojų sąskaita. Todėl pasitaiko, kad šiltinimui naudojama ne Lietuvoje gamintos EPS 60 ar net EPS 50 plokštės. Taip nesilaikoma statybos taisyklių.

Jei pastatai šiltinami naudojant žemesnio nei EPS 70 indekso gaminius, statybų taisyklėse numatytos garantijos dėl ilgaamžiškumo netenka prasmės. Kitaip tariant, toks putplastis gali deformuotis, ir tai bus matyti fasade, kuris išsikraipys ir padidins neigiamą aplinkos poveikį fasadui, kurį galiausiai teks perdaryti.

„Todėl gyventojai turi būti atidūs ir tiesiai iš rangovo ar namą administruojančios bendrovės reikalauti informacijos, koks šiltinimui naudojamo polistireninio putplasčio indeksas. Geriausia tai daryti, kai dar rengiamas modernizavimo projektas, tačiau nevėlu ir tada, kai atliekami darbai. Kilus įtarimams, padėti galėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai. Jei darbai jau baigti, irgi verta reikalauti informacijos, kad galima būtų pateikti pretenzijas išaiškėjus, kad panaudota netinkama medžiaga“, – paaiškino Polistireninio putplasčio asociacijos vadovas Č. Ignatavičius.