Pagrindinis Naujienos Naujienos Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad polistireninis putplastis perdirbamas
2023 12 18

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad polistireninis putplastis perdirbamas

Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad polistireninis putplastis perdirbamas ir kad jis gali būti perdirbtas daug kartų.

Polistireninio putplasčio asociacijos užsakymu liepą „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą dėl polistireninio putplasčio (EPS) perdirbimo.

Atsakydami į klausimą, ar švarus putplastis perdirbamas, 54 proc. respondentų atsakė teigiamai (17 proc. – perdirbamas, 37 proc. – tikriausiai perdirbamas). Tokius atsakymus dažniau pateikė vyrai, aukštesnio išsilavinimo rajonų centrų ir kaimų atstovai, dažnai vyresni nei 35 metų.

Maždaug penktadalis mano, kad putplastis neperdirbamas, o maždaug ketvirtadalis apklaustųjų nežinojo atsakymo į šį klausimą.

Apklausos dalyviams buvo pateiktas dar vienas klausimas: „Polistireninis putplastis yra perdirbamas. Kaip manote, kiek kartų gali būti perdirbamas švarus polistireninis putplastis?“

Atsakymo variantą „Daug kartų“ pasirinko 34 proc. respondentų, atsakymą „2 kartus“ – 18 proc. Tai dažniau didesnių pajamų, didmiesčių ir rajonų centrų respondentai.

Tai pat 18 proc. apklaustųjų mano, kad EPS gali būti perdirbtas tik vieną kartą, o 30 proc. neturėjo nuomonės.

Žinojimas turi virsti veiksmais

Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Skrodenis sako, kad apklausos rezultatai maloniai nustebino.

„Pasirodo, kad Lietuvos gyventojai iš esmės žino, jog putplastis perdirbamas, o kitos apklausos rodo, kad žmonės noriai rūšiuoja buities atliekas. Vadinasi, telieka sukurti sąlygas, kad sąmoningi žmonės galėtų atskirti putplastį iš kitų atliekų srauto“, – sako S. Skrodenis. Lietuvos savivaldybės turėtų sekti Skandinavijos pavyzdžiu ir gyventojams sukurti kur kas geresnes sąlygas apskritai plastikui ir konkrečiai putplasčiui rūšiuoti. Štai Danijoje EPS atskirai nuo kitų atliekų jau surenkamas pusėje savivaldybių, kuriose iš viso gyvena 54 proc. danų.

„Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje taip pat buvo klausiama, kur žmonės deda putplasčio atliekas. Paaiškėjo, kad 54 proc. respondentų putplasčio atliekas deda į plastikui skirtas talpas. 15 proc. apklaustųjų putplasčio atliekas deda į bendras komunalines atliekas. 13 proc. – nuveža į didžiagabaritinių atliekų aikšteles.

S. Skrodenis sako, kad Lietuvos Aplinkos ministerijai rengiant Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano atnaujinimą, būtina atsižvelgti į tai, kad Europos Komisijos mokslinių tyrimų padalinys šiemet paskelbė studiją, kurioje pripažįstamas didelis polistireninio putplasčio žiediškumo potencialas.

EK Jungtinis tyrimų centras (JTC) nustatė prioritetinių atliekų sąrašą ir nustatė 12 tinkamiausių atliekų srautų, kuriems būtų galima parengti tolesnius atliekų išvengimo kriterijus ES mastu. Polistireninis putplastis šiame sąraše yra penktas-septintas kartu su mišriu plastiku ir kietosiomis medžiagoms, atsirandančioms ardant pastatus ar kelius. JTC studijoje minima, kad pakuočių polistireno ir polistireninio putplasčio vidutinis perdirbimo rodiklis Europos Sąjungoje yra 40 proc.

Vakarų Europoje ir kitur pasaulyje jau veikia išvystyti polistireninio putplasčio surinkimo ir pirminio perdirbimo (supresavimo) tinklai, o tokie ruošiniai tiekiami pakartotinai polistireninio putplasčio gamybai. Putplastis turi 2 proc. polistireno ir 98 proc. oro. Supresavus putplastį, jo tūris sumažėja keliasdešimt kartų priklausomai nuo naudojamos įrangos.

Lietuvoje putplastį iš bendro atliekų srauto išskiria ir perdirbimui paruošia Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, ir jis tai daro vienintelis tarp tokių centrų.

Turėdami atliekų tvarkytojų statusą, Polistireninio putplasčio asociacijos nariai priima švarias EPS atraižas ir jas mechaniškai supresuoja, kad paskui pateiktų EPS perdirbėjams. Asociacijai priklauso ir Kauno įmonė „Circleplast“, kuri yra didžiausias EPS perdirbėjas Baltijos šalyse.

Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.

Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.

Edvinas Butkus
Straipsnio autorius

TAIP PAT SKAITYKITE

2026 11 03

Renovacijos kokybė: kodėl svarbios patikrintos fasadų šiltinimo sistemos?

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus […]

2026 10 19

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje: nuo tikslų iki realių rezultatų

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje tampa vis svarbesnėmis temomis diskutuojant apie plastiko pramonės ateitį, antrinių žaliavų naudojimą ir Europos gamintojų konkurencingumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ar plastiko gaminiai gali būti perdirbami, bet ir tam, kiek atliekų iš tikrųjų surenkama, perdirbama ir grąžinama į gamybos ciklą. 2026 m. rugsėjį Europos plastiko sektoriaus […]

2026 10 06

Renovacijos energinis efektyvumas turi būti ne tik apskaičiuotas, bet ir patikrintas

Lietuva planuoja toliau didinti pastatų energinį efektyvumą, todėl viešojoje diskusijoje daug dėmesio skiriama finansavimui, renovacijos tempui ir energinėms klasėms. Vis dėlto vertinant renovacijos energinį efektyvumą svarbus ne tik projektuose ar energinio naudingumo sertifikatuose numatytas rezultatas, bet ir faktinis energijos vartojimas po pastato atnaujinimo. Rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ į šią […]

2026 08 17

Kodėl fasado kokybė prasideda ne statybvietėje?

Kai renovuoto fasado paviršiuje atsiranda įtrūkimų, dėmių ar atsisluoksniavimų, pirmasis žvilgsnis krypsta į statybvietę. Ar darbai atlikti tinkamu oru? Ar laikytasi technologijos? Ar meistrai nepadarė klaidų? Šie klausimai svarbūs, tačiau dalis problemų būna užprogramuota gerokai anksčiau – projektavimo ir pirkimo etapuose. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema, arba ETICS, nėra atsitiktinis atskirų produktų rinkinys. Ją sudaro klijai, […]

2026 08 04

Ar sunkesnė izoliacija iš tiesų geriau saugo nuo vasaros karščio?

Karštėjant vasaroms, pastatų energinis efektyvumas vis dažniau vertinamas ne tik pagal šildymo sąnaudas žiemą, bet ir pagal gebėjimą išlaikyti komfortišką temperatūrą vasarą. Kartu viešojoje erdvėje kartojamas paprastas paaiškinimas: kuo izoliacinė medžiaga sunkesnė ir tankesnė, tuo geriau ji saugo nuo perkaitimo. Šis teiginys patrauklus, tačiau vienas pats neapibūdina realaus pastato elgsenos. Patalpos perkaista tada, kai per […]

2026 07 28

Kodėl renovacijoje nėra vieno teisingo atsakymo?

Viešojoje erdvėje dažnai ieškome paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Kalbant apie renovacijos sprendimus, neretai tikimasi, kad egzistuoja vienas metodas, tinkantis visiems pastatams. Tačiau praktika rodo visai ką kita. Jeigu renovacija vyksta per lėtai, dažnai manoma, kad reikia vieno sprendimo, kuris ją paspartins. Jeigu pastatai sunaudoja per daug energijos, tikimasi, kad atsiras technologija, kuri išspręs šią […]

2026 11 03

Renovacijos kokybė: kodėl svarbios patikrintos fasadų šiltinimo sistemos?

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus […]

2026 10 19

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje: nuo tikslų iki realių rezultatų

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje tampa vis svarbesnėmis temomis diskutuojant apie plastiko pramonės ateitį, antrinių žaliavų naudojimą ir Europos gamintojų konkurencingumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ar plastiko gaminiai gali būti perdirbami, bet ir tam, kiek atliekų iš tikrųjų surenkama, perdirbama ir grąžinama į gamybos ciklą. 2026 m. rugsėjį Europos plastiko sektoriaus […]

©
2026
Polistireninio putplasčio asociacija.
Visos teisės saugomos
Privatumo politika
Sprendimas –
EPSA
Privacy Overview

This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.