Pagrindinis Naujienos Naujienos EK mokslo centras pripažino didelį polistireninio putplasčio žiediškumo potencialą
2024 04 15

EK mokslo centras pripažino didelį polistireninio putplasčio žiediškumo potencialą

Europos Komisijos mokslinių tyrimų padalinys paskelbė studiją, kurioje pripažįstamas didelis polistireninio putplasčio žiediškumo potencialas.

EK Jungtinis tyrimų centras (JTC) nustatė prioritetinių atliekų sąrašą ir nustatė 12 tinkamiausių atliekų srautų, kuriems būtų galima parengti tolesnius atliekų išvengimo kriterijus ES mastu.

Polistireninis putplastis (EPS) šiame sąraše yra penktas-septintas kartu su mišriu plastiku ir kietosiomis medžiagoms, atsirandančioms ardant pastatus ar kelius.

Geresnį žiediškumo potencialą nei EPS mokslininkai pripažino PET pakuotėms, polietilenui, dėvėtiems ir tinkamai pakartotiniam naudojimui parengtiems drabužiams bei gumai (padangoms). Šia JTC studija siekiama padėti įgyvendinti EK Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir Atliekų pagrindų direktyvą.

JTC studijoje minima, kad  pakuočių polistireno ir polistireninio putplasčio vidutinis perdirbimo rodiklis Europos Sąjungoje yra 40 proc.

Rengiant JTC tyrimą, kartu su kitomis daugiau nei 40 įtakingų organizacijų dalyvavo Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS), kuri yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 m. perdirbs 46 proc. EPS atliekų. Lietuvos polistireninio putplasčio asociacija yra EUMEPS narė.

Tyrimo išvados bus naudingos Lietuvoje

Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis sako, kad JTC studijos išvados bus naudingos ir Lietuvoje, Aplinkos ministerijai rengiant Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano atnaujinimą. Viena darbo grupių yra atliekų ir žiedinės ekonomikos, kurioje dalyvauja ir PPA.

„Manau, kad JTC studija padės Aplinkos ministerijai siekiant nustatyti nacionalinius atliekų mažinimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo tikslus. Reikia kol kas atidėti tai, kas turi nedidelį potencialą, ir susitelkti į atliekų srautus, kuriuos įvardijo Europos Komisijos mokslo centras ”, – sako S. Skrodenis.

PPA vienija statybinio putplasčio gamintojus ir Kauno įmonę „Circleplast“, kuri yra didžiausias EPS perdirbėjas Baltijos šalyse, šią vertingą žaliavą grąžinantis naujam gyvavimo ciklui. PPA siekia, kad EPS surinkimo tinklas plėstųsi, pavyzdžiui, per regioninius atliekų tvarkymo centrus.

Be to, savivaldybės turėtų išskirti EPS iš bendro komunalinių atliekų srauto, kad gyventojai EPS galėtų rūšiuoti jau savo kiemuose.  Štai Danijoje atskirai nuo kitų atliekų EPS jau surenkamas pusėje savivaldybių, kuriose gyvena 54 proc. šalies gyventojų.

Putplastį sudaro  98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.

Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.

Edvinas Butkus
Straipsnio autorius

TAIP PAT SKAITYKITE

2026 11 03

Renovacijos kokybė: kodėl svarbios patikrintos fasadų šiltinimo sistemos?

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus […]

2026 10 19

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje: nuo tikslų iki realių rezultatų

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje tampa vis svarbesnėmis temomis diskutuojant apie plastiko pramonės ateitį, antrinių žaliavų naudojimą ir Europos gamintojų konkurencingumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ar plastiko gaminiai gali būti perdirbami, bet ir tam, kiek atliekų iš tikrųjų surenkama, perdirbama ir grąžinama į gamybos ciklą. 2026 m. rugsėjį Europos plastiko sektoriaus […]

2026 10 06

Renovacijos energinis efektyvumas turi būti ne tik apskaičiuotas, bet ir patikrintas

Lietuva planuoja toliau didinti pastatų energinį efektyvumą, todėl viešojoje diskusijoje daug dėmesio skiriama finansavimui, renovacijos tempui ir energinėms klasėms. Vis dėlto vertinant renovacijos energinį efektyvumą svarbus ne tik projektuose ar energinio naudingumo sertifikatuose numatytas rezultatas, bet ir faktinis energijos vartojimas po pastato atnaujinimo. Rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ į šią […]

2026 08 17

Kodėl fasado kokybė prasideda ne statybvietėje?

Kai renovuoto fasado paviršiuje atsiranda įtrūkimų, dėmių ar atsisluoksniavimų, pirmasis žvilgsnis krypsta į statybvietę. Ar darbai atlikti tinkamu oru? Ar laikytasi technologijos? Ar meistrai nepadarė klaidų? Šie klausimai svarbūs, tačiau dalis problemų būna užprogramuota gerokai anksčiau – projektavimo ir pirkimo etapuose. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema, arba ETICS, nėra atsitiktinis atskirų produktų rinkinys. Ją sudaro klijai, […]

2026 08 04

Ar sunkesnė izoliacija iš tiesų geriau saugo nuo vasaros karščio?

Karštėjant vasaroms, pastatų energinis efektyvumas vis dažniau vertinamas ne tik pagal šildymo sąnaudas žiemą, bet ir pagal gebėjimą išlaikyti komfortišką temperatūrą vasarą. Kartu viešojoje erdvėje kartojamas paprastas paaiškinimas: kuo izoliacinė medžiaga sunkesnė ir tankesnė, tuo geriau ji saugo nuo perkaitimo. Šis teiginys patrauklus, tačiau vienas pats neapibūdina realaus pastato elgsenos. Patalpos perkaista tada, kai per […]

2026 07 28

Kodėl renovacijoje nėra vieno teisingo atsakymo?

Viešojoje erdvėje dažnai ieškome paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Kalbant apie renovacijos sprendimus, neretai tikimasi, kad egzistuoja vienas metodas, tinkantis visiems pastatams. Tačiau praktika rodo visai ką kita. Jeigu renovacija vyksta per lėtai, dažnai manoma, kad reikia vieno sprendimo, kuris ją paspartins. Jeigu pastatai sunaudoja per daug energijos, tikimasi, kad atsiras technologija, kuri išspręs šią […]

2026 11 03

Renovacijos kokybė: kodėl svarbios patikrintos fasadų šiltinimo sistemos?

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus […]

2026 10 19

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje: nuo tikslų iki realių rezultatų

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje tampa vis svarbesnėmis temomis diskutuojant apie plastiko pramonės ateitį, antrinių žaliavų naudojimą ir Europos gamintojų konkurencingumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ar plastiko gaminiai gali būti perdirbami, bet ir tam, kiek atliekų iš tikrųjų surenkama, perdirbama ir grąžinama į gamybos ciklą. 2026 m. rugsėjį Europos plastiko sektoriaus […]

©
2026
Polistireninio putplasčio asociacija.
Visos teisės saugomos
Privatumo politika
Sprendimas –
EPSA
Privacy Overview

This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.