Regioniniai atliekų tvarkymo centrai nori įsitraukti į EPS perdirbimo grandinę
Dvi asocijuotos struktūros Aplinkos ministerijai pateikė siūlymus, siekdamos, kad būtų smarkiai išplėtotas polistireninio putplasčio perdirbimas Lietuvai siekiant dekarbonizacijos ir perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslų.
2021 m. rudenį Aplinkos ir Energetikos ministerijos inicijavo kelių ekonomikos sektorių dekarbonizacijos darbo grupes. Joms numatomas svarbus vaidmuo ieškant bendro sutarimo, kaip Lietuvai tapti klimatui neutralia iki 2050 m. ir siekiant atviro, efektyvaus dialogo atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą.
Polistireninio putplasčio asociacija dalyvauja Atliekų ir žiedinės ekonomikos darbo grupėje ir, remdamasi savo narių patirtimi, pateikė siūlymus, kaip Lietuvoje plėtoti polistireninio putplasčio (EPS) perdirbimą.
Putplastis – itin „žalia” medžiaga
Turėdami atliekų tvarkytojų statusą, Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) nariai priima švarias EPS atraižas ir jas mechaniškai supresuoja, kad paskui pateiktų EPS perdirbėjams.
Polistireninis putplastis yra „žaliausia“ iš Lietuvoje naudojamų pagrindinių šiltinimo medžiagų, kadangi jam pagaminti reikia itin mažai energijos ir jis gali būti lengvai perdirbamas ir panaudotas naujam EPS gaminti. Putplastis turi 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno.
Polistireninis putplastis perdirbamas dviem etapais. PPA nariai naudoja smulkinimo ir presavimo įrangą, kuri leidžia EPS nuopjovas suspausti į blokus ir parduoti juos perdirbėjams Lietuvoje arba užsienyje. Pagrindinis partneris – Kaune veikianti bendrovė „Circkleplast”, kuri supresuotą EPS perdirba į polistireno granules, naudojamas naujiems EPS ar XPS produktams gaminti. Supresavus putplastį, jo tūris sumažėja nuo 40 iki 90 kartų priklausomai nuo naudojamos įrangos.
Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.
Regioniniai atliekų tvarkytojai numato svarbų žingsnį
Atliekų ir žiedinės ekonomikos darbo grupei priklauso ir Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija, kuri pateikė daug savo sričiai svarbių pasiūlymų, tikėdamiesi dalinio valstybės finansavimo.
Vienas tokių pasiūlymų – visiems RAT centrams įsigyti ir naudoti EPS presavimo įrenginius. Šiai priemonei prašoma 0,5 mln. eurų, tikintis 75 proc. valstybės finansavimo. Pasak asociacijos vadovo Algirdo Reipo, už tokią sumą galima būtų įsigyti maždaug 10 presavimo įrenginių.
Putplastį iš bendro atliekų srauto išskiria ir perdirbimui paruošia Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, ir jis tai daro vienintelis tarp tokių centrų. 2020 m. pradžioje viešuoju pirkimu ARATC įsigijo modernų danišką EPS kompaktorių. 2021 m. juo supresuota maždaug 30 tonų polistireninio putplasčio.
Į ARATC putplastis atvežamas iš šio regiono daugiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių (DGASA), kur gyventojai švarų EPS sudeda į didmaišius, skirtus tik EPS. Absoliučioje daugumoje kitų regionų DGAS aikštelių putplastis kol kas sumaišomas su kitomis statybinėmis atliekomis.
Dvi organizacijos – vienas požiūris
Nežinodama apie Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos planus, labai panašius siūlymus Atliekų ir žiedinės ekonomikos darbo grupei pateikė ir Polistireninio putplasčio asociacija.
„Atliekų tvarkytojai turi labai daug iššūkių, tai atspindi jų pateikti siūlymai, tačiau džiaugiamės, kad jų dėmesio susilaukė ir tai, kaip reikėtų tobulinti EPS tvarkymą, siekiant ekonomikos žiediškumo”, – sako PPA prezidentas Saulius Skrodenis.
Vakarų Europoje ir kitur pasaulyje jau veikia išvystyti polistireninio putplasčio surinkimo ir pirminio perdirbimo (supresavimo) tinklai, o tokie ruošiniai tiekiami pakartotinai polistireninio putplasčio gamybai. Štai Danijoje atskirai nuo kitų atliekų EPS jau surenkamas 40-je savivaldybių, kuriose gyvena 47 proc. šalies gyventojų. 17 savivaldybių jį rengiasi išskirti iš bendro plastiko atliekų srauto, o dar 21 savivaldybę EPS pramonės atstovai konsultuoja, kaip tai padaryti.
„Tuo tarpu Lietuvoje polistireninis putplastis labai retai kur išskiriamas iš bendro atliekų srauto ir taip prarandama vertinga žaliava. Laikome, kad Alytaus centro patirtis yra labai vertinga ir turėtų būti pritaikyta visoje Lietuvoje. Be to, reikia nagrinėti ir ateityje pritaikyti Danijos savivaldybių patirtį, kai polistireninį putplastį gyventojai gali rūšiuoti jau prie savo namų. Taip bus ir pas mus – geriau anksčiau, nei vėliau”, – sako S. Skrodenis.
Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.
Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus […]
EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje tampa vis svarbesnėmis temomis diskutuojant apie plastiko pramonės ateitį, antrinių žaliavų naudojimą ir Europos gamintojų konkurencingumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ar plastiko gaminiai gali būti perdirbami, bet ir tam, kiek atliekų iš tikrųjų surenkama, perdirbama ir grąžinama į gamybos ciklą. 2026 m. rugsėjį Europos plastiko sektoriaus […]
Lietuva planuoja toliau didinti pastatų energinį efektyvumą, todėl viešojoje diskusijoje daug dėmesio skiriama finansavimui, renovacijos tempui ir energinėms klasėms. Vis dėlto vertinant renovacijos energinį efektyvumą svarbus ne tik projektuose ar energinio naudingumo sertifikatuose numatytas rezultatas, bet ir faktinis energijos vartojimas po pastato atnaujinimo. Rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ į šią […]
Kai renovuoto fasado paviršiuje atsiranda įtrūkimų, dėmių ar atsisluoksniavimų, pirmasis žvilgsnis krypsta į statybvietę. Ar darbai atlikti tinkamu oru? Ar laikytasi technologijos? Ar meistrai nepadarė klaidų? Šie klausimai svarbūs, tačiau dalis problemų būna užprogramuota gerokai anksčiau – projektavimo ir pirkimo etapuose. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema, arba ETICS, nėra atsitiktinis atskirų produktų rinkinys. Ją sudaro klijai, […]
Karštėjant vasaroms, pastatų energinis efektyvumas vis dažniau vertinamas ne tik pagal šildymo sąnaudas žiemą, bet ir pagal gebėjimą išlaikyti komfortišką temperatūrą vasarą. Kartu viešojoje erdvėje kartojamas paprastas paaiškinimas: kuo izoliacinė medžiaga sunkesnė ir tankesnė, tuo geriau ji saugo nuo perkaitimo. Šis teiginys patrauklus, tačiau vienas pats neapibūdina realaus pastato elgsenos. Patalpos perkaista tada, kai per […]
Viešojoje erdvėje dažnai ieškome paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Kalbant apie renovacijos sprendimus, neretai tikimasi, kad egzistuoja vienas metodas, tinkantis visiems pastatams. Tačiau praktika rodo visai ką kita. Jeigu renovacija vyksta per lėtai, dažnai manoma, kad reikia vieno sprendimo, kuris ją paspartins. Jeigu pastatai sunaudoja per daug energijos, tikimasi, kad atsiras technologija, kuri išspręs šią […]
Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus […]
EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje tampa vis svarbesnėmis temomis diskutuojant apie plastiko pramonės ateitį, antrinių žaliavų naudojimą ir Europos gamintojų konkurencingumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ar plastiko gaminiai gali būti perdirbami, bet ir tam, kiek atliekų iš tikrųjų surenkama, perdirbama ir grąžinama į gamybos ciklą. 2026 m. rugsėjį Europos plastiko sektoriaus […]
Asociacija siekia visuomenei ir statybos rinkos dalyviams suteikti patikimos informacijos apie polistireninio putplasčio savybes bei tinkamą naudojimą.