PPA požiūris: Ar vien finansavimo pakaks renovacijai?

422 mln. eurų iš Socialinio klimato fondo žymi naują Lietuvos renovacijos etapą. Artimiausiais metais planuojamos investicijos turėtų reikšmingai padidinti daugiabučių renovacijos mastą ir paspartinti pastatų atnaujinimą. Tačiau kyla svarbus klausimas – ar vien finansavimo pakaks, kad renovacijos tempas iš tiesų padidėtų?

Asociacijos požiūriu, renovacijos sprendimai prasideda gerokai anksčiau nei statybvietėje. Nuo jų priklauso ne tik darbų sparta, bet ir ilgalaikė renovacijos kokybė, energinis efektyvumas bei investicijų grąža.

Renovacijos finansavimas – tik viena grandinės dalis

Viešojoje erdvėje renovacija dažnai pristatoma kaip finansavimo istorija – kuo daugiau lėšų, tuo daugiau atnaujintų pastatų. Tai suprantama, nes investicijos yra būtina sąlyga pokyčiams.

Vis dėlto renovacijos finansavimas yra tik viena viso proceso dalis. Kiekvienas projektas prasideda gerokai anksčiau nei statybvietėje pasirodo rangovas. Sprendimas renovuoti, projektavimas, techninių sprendinių parinkimas, viešieji pirkimai, rangos organizavimas ir medžiagų tiekimas sudaro vientisą grandinę, kurioje kiekviena dalis gali tapti tiek progreso, tiek vėlavimo priežastimi.

Ar renovacijos tempą lemia pasirinkta technologija?

Šiandien vis daugiau diskutuojama apie būdus, kaip pastatų renovaciją vykdyti greičiau. Ieškoma galimybių standartizuoti procesus, trumpinti terminus ir didinti renovacijos mastą. Vienas dažniausiai minimų sprendimų – skydinė renovacija.

Tai svarbi diskusija. Tačiau ji kelia platesnį klausimą – ar renovacijos tempą iš tiesų lemia viena pasirinkta technologija?

Europos praktika rodo, kad spartesnė renovacija nėra vieno metodo rezultatas. Ją lemia visa sistema: projektavimo kokybė, administravimas, rinkos pajėgumai, tiekimo grandinė ir tinkamai parinkti techniniai sprendimai. Kuo didesnis renovacijos mastas, tuo svarbiau, kad skirtingiems pastatams būtų galima taikyti skirtingus renovacijos sprendimus.

Kodėl kiekvienam pastatui reikia skirtingų renovacijos sprendimų?

Lietuvos daugiabučių fondas nėra vienalytis. Skiriasi pastatų amžius, konstrukcijos, architektūra, techninė būklė ir gyventojų poreikiai. Todėl būtų pernelyg supaprastinta manyti, kad vienas renovacijos metodas vienodai tinka visiems pastatams.

Mūsų nuomone, svarbiausias klausimas nėra tai, kuri technologija šiuo metu sulaukia daugiausia dėmesio. Svarbiausia – kuris sprendimas konkrečiam pastatui leidžia pasiekti geriausią rezultatą.

Vienais atvejais lemiamas veiksnys bus darbų organizavimo greitis, kitais – investicijų efektyvumas, eksploatacinės sąnaudos, architektūriniai apribojimai ar galimybė darbus vykdyti etapais. Kuo platesnį sprendimų spektrą turės rinka, tuo didesnė tikimybė, kad renovacijos tikslai bus pasiekti ne tik greitai, bet ir kokybiškai.

Renovacijos sprendimai lems ilgalaikį rezultatą

Artimiausiais metais Lietuva turi retą galimybę iš esmės atnaujinti savo pastatų fondą ir pagerinti jų energinį efektyvumą. Finansavimas tam suteikia prielaidas, tačiau tikrasis rezultatas priklausys nuo to, ar kartu bus priimami tinkami renovacijos sprendimai.

PPA požiūriu, renovacijos politika turėtų būti orientuota ne į vienos technologijos pasirinkimą, o į gebėjimą kiekvienam pastatui parinkti tinkamiausią sprendimą. Tik toks požiūris leis renovuoti ne tik daugiau pastatų, bet ir užtikrinti ilgalaikę jų vertę, efektyvumą bei tvarius rezultatus.