„Renovacijos bangos“ strategija dar labiau įtvirtins polistireninį putplastį

Strategijoje EK skatina medžiagų aplinkosauginį tvarumą pagal visą produkto gyvavimo ciklą, todėl atitinkamai peržiūrės Statybos produktų reglamentą ir iki 2023 metų parengs vadovą, kaip iki 2050 metų sumažinti CO2 išmEuropos Komisijai paskelbus „Renovacijos bangos” strategiją, naujomis mokslinėmis žiniomis pagrįstos polistireninio putplasčio savybės šiai šiltinimo medžiagai atveria puikias perspektyvas.

„Pastaraisiais metais atlikta naujų tyrimų, putplastį ir kitas pagrindines medžiagas vertinant pagal ekologiškumą, jų paliekamą CO2 pėdsaką, žiedinę ekonomiką ar produkto gyvavimo ciklą. Šiais požiūriais statybinis putplastis EPS yra neabejotinas lyderis, ir įgyvendinant Europos žaliąjį kursą, jo patrauklumas tik didės“, – sako Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis.

Ką numato strategija?

Spalio 14 d. Europos Komisija paskelbė, kad per ateinančius dešimt metų pastatų renovacijos apimtys turi padidėti bent dukart siekiant efektyviau naudoti energiją ir išteklius. Tai pagerins pastatuose gyvenančių ir jais besinaudojančių žmonių gyvenimo kokybę, sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas Europoje, paskatins skaitmeninimą ir pagerins pakartotinį medžiagų naudojimą ir perdirbimą. Iki 2030 m. galima būtų atnaujinti 35 milijonus pastatų ir sukurti iki 160 000 papildomų „žaliųjų“ darbo vietų, teigia Komisija.

Pastatams tenka apie 40 proc. ES sunaudojamos energijos ir 36 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Bet tik 1 proc. pastatų kasmet energiškai efektyviai renovuojami, todėl norint Europą iki 2050 m. paversti klimatui įtakos nedarančiu žemynu, būtina imtis efektyvių veiksmų. Kadangi beveik 34 milijonai europiečių negali sau leisti šildyti savo namų, kartu su „Renovacijos bangos” strategija Komisija taip pat paskelbė rekomendaciją valstybėms narėms dėl kovos su vadinamuoju energijos skurdu.

Strategijoje pirmenybė teikiama trims sritims: CO2 išmetimų eliminavimas šildant ir vėsinant; kova su energijos skurdu ir blogiausiai funkcionuojančiais pastatais; viešųjų pastatų, tokių kaip mokyklos, ligoninės ir administraciniai pastatai, atnaujinimas. Komisija siūlo pašalinti dabartines kliūtis visoje renovacijos grandinėje – nuo projekto sumanymo iki jo finansavimo ir užbaigimo – sukuriant politikos priemonių, finansavimo ir techninės pagalbos priemonių rinkinį.

Kad įgyvendintų strategiją, Europos Komisija numato peržiūrėti reikiamus reglamentus ir kitus teisės aktus.etimą per visą pastatų gyvavimo ciklą.

Komisija taip pat paspartins darbą su standartizacijos organizacijomis dėl pastatų atsparumo klimato kaitai standartų. Iki 2024 m. pabaigos Komisija peržiūrės ES teisės aktuose nustatytus  tikslus dėl statybinių ir griovimo atliekų panaudojimo. Komisija imsis priemonių pakartotinio naudojimo ir perdirbimo platformoms sukurti ir inicijuos gerai veikiančią antrinių žaliavų vidaus rinką. Pastatų projektavimo žiedinės ekonomikos principai ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo vadovas numatys, kad šie principai būtų taikomi renovacijos projektuose.

„Žãliosios“ polistireninio putplasčio perspektyvos

Neseniai Vokietijos valdžios institucijų užsakymu atlikti tyrimai (2019 m. ir 2020 m.) pabrėžė išskirtinį EPS izoliacijos ekologinį patrauklumą per visą jo gyvavimo ciklą. Daugelyje  svarbiausių panaudojimo sričių programų EPS izoliacija laikoma ekologiškiausia alternatyva palyginti su mineralinėmis ar kitomis sintetinėmis medžiagomis.

Kiek anksčiau, 2014 metais, britų mokslininkai ištyrė išorinių atitvarų pagrindinių šiltinimo medžiagų poveikį aplinkai. Medžiagos tirtos pagal šešiolika poveikio kriterijų, ir nustatyta, kad pagal keturiolika jų EPS palieka mažiausią pėdsaką.

Grupė Lenkijos specialistų išorinių termoizoliacinių sistemų naštą aplinkai tyrė pagal devynis aplinkos rodiklius ir nustatė, kad EPS sukelia mažiausią poveikį aplinkai.

Be to, Europos polistireninio putplasčio gamintojai su partneriais įgyvendino projektą „PolyStyreneLoop“, kuris pramoniniu mastu parodė, kad uždaro ciklo EPS izoliacijos gaminių perdirbimas yra ekonomiškai pagrįstas.

Lietuvos polistireninio putplasčio asociacijos nariai surenka ir pristato perdirbėjams jų pagaminto putplasčio atraižas. Putplastis gali būti perdirbtas bet kiek kartų nesikeičiant jo savybėms.

„Renovacijos bangai“ ir žiedinės ekonomikos plėtrai Lietuvoje esame visiškai pasirengę. Lauksime Lietuvos valdžios sprendimų, kurie, tikiuosi, bus priimami konsultuojantis su statybos sektoriaus dalyviais“, – sako PPA prezidentas S. Skrodenis.

PPA siekia visuomenei suteikti patikimos informacijos apie putplasčio EPS savybes bei tinkamą naudojimą. PPA yra Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS) narė ir „Modern Building Alliance“ partnerė.