Mitus apie modernizavimą griauna įgyvendinti projektai

Straipsnis iš žurnalo Statyba ir architektūra

Senų daugiabučių modernizavimas – teigiamas reiškinys ir gyventojams, ir valstybei. Tačiau reikia stengtis, kad įsibėgėjęs procesas būtų sklandesnis ir nesustotų pusiaukelėje. Tokia pagrindinė mintis buvo išsakyta Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos statybininkų asociacijos ir Polistireninio putplasčio asociacijos surengtoje konferencijoje „Pastatų modernizavimas – dabartis ir ateitis“.

Grąžino kvartalui gyvybę

Pavyzdžių, kaip galima pritaikyti gerąją Vakarų šalių patirtį modernizuojant pastatus, konferencijoje pateikė Vokietijos kompanijos BASF atstovas K. H. Schmitzas. Jis pristatė, kaip buvo atgaivintas Bruncko gyvenamasis kvartalas Vokietijos Ludvigshafeno mieste.

Kvartale esantys pastatai buvo statyti 1930 metais. Suprantama, energiniu požiūriu jie buvo visiškai neefektyvūs, tačiau anuomet niekas apie tai negalvojo. Antrojo pasaulinio karo metais kvartalas buvo sugriautas, o po tam tikro laiko atstatytas pagal pirminius to laikotarpio planus. Tačiau atkuriant pastatus nepaisyta energinio naudingumo, statybai naudotos ne pačios naujausios medžiagos. Rezultatas – didelis energijos naudojimas, o patys pastatai tapo nepatrauklūs gyventi. 1990 metais jų užimtumas siekė vos 20 proc.

1996-aisiais buvo parengta koncepcija Bruncko gyvenamajam rajonui atgaivinti. Vadovaujantis ja pertvarkyta gyvenamoji aplinka, dėmesys sutelktas į ekologiją ir energinį efektyvumą, parengti tinkami sisteminiai sprendimai, kad būtų kuo mažiau eikvojama šilumos energijos.

Vadovaujantis Vokietijos kompanijos metodika, energinis naudingumas matuojamas litrais kuro, sunaudojamo vienam kvadratiniam būsto metrui šildyti per metus. Pagal tai namai skirstomi į 7, 5 ar 3 litrų. Vienas litras prilyginamas 10 kWh energijos.

Gyvenamasis Bruncko rajonas buvo atnaujinamas bemaž dešimtmetį – nuo 1997 iki 2006 metų, pradedant koncepcijos, techninių sprendimų rengimu ir jų įgyvendinimu. Nuo 1998 metų rinkai buvo pasiūlytas naujas produktas – pilkasis polistireninis putplastis neoporas, pasižymintis didesniu tankiu ir geresnėmis šilumos izoliavimo ypatybėmis. Būtent neoporas naudotas atnaujinant pastatus Bruncko gyvenamajame rajone.

Energiškai efektyviausiuose (3 litrų) namuose ne tik panaudoti šiuolaikiniai termoizoliaciniai sprendimai, bet ir įrengta novatoriška vėdinimo sistema su šilumogrąža. Sumontuoti didesni langai suteikė galimybę geriau įsisavinti saulės energiją, o patobulinta jų technologija neleidžia patirti didelių šilumos nuostolių žiemą. Pasitelkus šiuolaikinius šilumos siurblius atnaujinta ir šildymo sistema. Pagal Europos standartus šie pastatai tapo bemaž nulinio energijos naudojimo.

Pastangos siekti energinio naudingumo pasiteisino. Šiuo metu Bruncko gyvenamasis rajonas vertinamas kaip vienas pažangiausių, o jo gyventojai visiškai nesuka galvos dėl būsto išlaikymo.

Labai svarbi stebėsena

Specialistai atkreipia dėmesį, kad labai svarbus Vokietijoje įgyvendinto projekto akcentas – pastatų stebėsena. Analizuota, ar bėgant laikui nesikeičia termoizoliacinės medžiagos struktūra, kitos ypatybės, ar gyventojai gerai jaučiasi neoporu termoizoliuotuose pastatuose, kaip mažėja šildymo išlaidos ir koks tokios investicijos atsipirkimo laikotarpis. Svarbus ir ekologinis aspektas – kaip mažėja į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekis termoizoliuotuose namuose.

Konferencijoje „Pastatų modernizavimas – dabartis ir ateitis“ buvo atkreiptas dėmesys į paplitusį mitą, esą pastatų termoizoliacija niekada neatsiperka, ypač jei naudojamas storesnis termoizoliacinės medžiagos sluoksnis. Manoma, kad laikui bėgant kinta, prastėja termoizoliacinės medžiagos ypatybės ir dėl to mažėja energinis pastatų efektyvumas. Tačiau ilgalaikė stebėsena leidžia paneigti šiuos mitus.

Techninė Bruncko gyvenamojo rajono pastatų būklė buvo įvertinta praėjus dešimčiai metų nuo atnaujinimo. Ekspertų išvados leido paneigti mitus: polistireninio putplasčio ypatybės po dešimtmečio liko nepakitusios, nematyti jokių medžiagos senėjimo tendencijų.

Defektų šiltinimo sistemoje pastebėta, tačiau ekspertai išanalizavo, kad jų atsirado ne dėl termoizoliacinės medžiagos netinkamumo, bet dėl montavimo klaidų. Galiausiai apskaičiuotas ir ekonominis šio rajono atnaujinimo naudingumas – per metus sutaupoma 378 tūkst. litų kuro, o tai prilygsta 13 benzovežių.

Energijos naudojimas – gerokai mažesnis

Vienas novatoriškiausių daugiabučių modernizavimo pavyzdžių mūsų šalyje – Alytaus Birutės gatvėje 14 numeriu pažymėtas namas.

Pastatas modernizuotas laikantis ne šiuo metu galiojančių reikalavimų, bet tų, kurių bus privalu paisyti nuo 2020 metų.

5 aukštų 20 butų namas statytas 1976 metais. Pastatui termoizoliuoti buvo pasirinktas pilkasis polistireninis putplastis, kurį tiekė bendrovė „Kauno šilas“. Sienos apšiltintos 20 centimetrų storio pilkojo putų polistireno sluoksniu. Cokolis irgi apšiltintas, bet pamatai – ne. Pasirinktas kitas, anot specialistų, efektyvesnis sprendimas – buvo apšiltinta rūsio perdanga, kad pirmojo aukšto gyventojai nesiskųstų žemesne temperatūra. Šiluminė sienų varža dabar yra beveik dukart geresnė, negu reikalauja normatyvai, ir tik nedaug atsilieka nuo pasyviesiems namams taikomų reikalavimų.

Ne laikantis dabar galiojančių reglamentų, bet galvojant apie ateitį ir darbus atliekant pagal netrukus įsigaliosiančius reikalavimus sąmata šiltinimui padidėja vos 3–4 procentais.

Po renovacijos daugiabutis Alytaus Birutės gatvėje sutaupo net apie 65 proc. šilumos energijos, palyginti su tuo, kiek buvo sunaudojama energijos iki atnaujinimo darbų.

Oficialiais statistikos duomenimis, 2009–2010 metų šildymo sezono metu, kai pastatas dar nebuvo modernizuotas, vienam kvadratiniam metrui per metus buvo sunaudojama 120 kilovatvalandžių šilumos energijos. 2012–2013 metų šildymo sezonu, kai pastatas jau buvo atnaujintas, vienam kvadratiniam metrui per metus vidutiniškai buvo sunaudojama 49,5 kilovatvalandės šilumos energijos.

Iki renovacijos name buvo daug probleminių butų, kuriuose temperatūra žiemą siekdavo vos 15 laipsnių šilumos. Dabar gyventojai džiaugiasi 20 laipsnių ir didesne temperatūra. Apskritai, statistikos duomenimis, Alytuje modernizuoti daugiabučiai sunaudoja vidutiniškai 57 proc. mažiau energijos nei nerenovuoti namai. Svarbiausia to priežastis – pasirinktos tinkamos priemonės.

Verčia keisti skaičiavimus

Modernizuotų pastatų stebėsena skatina specialistus keisti skaičiavimus dėl įdiegtų priemonių atsiperkamumo laikotarpio. Dar 2001 metais buvo skaičiuota, kad investicijos į išorės atitvarų termoizoliavimą gali atsipirkti tik per 50 metų, į stogo termoizoliavimą – per 35 metus. Vertinta, kad greičiausiai atsipirktų investicijos į rūsio perdangos termoizoliavimą – per maždaug 30 metų. Keičiant susidėvėjusius langus energiškai efektyviais, turinčiais dvigubą stiklo paketą, investicijų atsipirkimo irgi reikėtų laukti apie 50 metų.

2013 metais atlikta analizė leidžia pateikti naujus skaičiavimus. Pagal juos sienų termoizoliavimas atsiperka maždaug per 16 metų, stogo – per 13 metų, o rūsio perdangos šiltinimas – maždaug per 8 metus.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad būtina įvertinti ne tik ekonominę pastatų modernizavimo naudą, bet ir komfortiškesnį patalpų mikroklimatą, geresnę čia būnančių žmonių savijautą.

Gerų pavyzdžių netrūksta

Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Česlovas Ignatavičius pasidžiaugė, kad Lietuvoje netrūksta teigiamų modernizavimo pavyzdžių. Be to, panašūs projektai, kokie įgyvendinami Vokietijoje, įmanomi ir pas mus.

„Tenka dažnai susitikti su daugiabučių bendrijų, kurios yra modernizavusios pastatus, atstovais. Jie tikrai negaili gerų žodžių renovacijai, džiaugiasi neapsirikę termoizoliavimui pasirinkę kokybišką medžiagą – polistireninį putplastį. Kai kuriuose šalies rajonuose modernizuojant daugiabučius pasirenkama tik ši termoizoliacinė medžiaga.

Jis taip pat priminė, kad pastato sienų ir stogo termoizoliavimas duoda geriausią efektą siekiant energinio efektyvumo. Tačiau būtina nepamiršti ir vidaus patalpų vėdinimo, kad čia nesikauptų drėgmė, nesiveistų mikroorganizmai, grybelis. Svarbi ir gyventojų elgsena modernizuotuose namuose – nuo jos priklauso energinis pastato efektyvumas. Žmonės turi įprasti uždaryti lauko duris, nepalikti atidarytų laiptinės langų. Skaičiuojama, kad nuo gyventojų elgesio priklauso iki 40 proc. energijos naudojimas.