Pagrindinis Naujienos Naujienos Ellen MacArthur fondo duomenimis, visame pasaulyje polistireninis putplastis perdirbamas „dideliu mastu ir praktiškai“
2023 12 18

Ellen MacArthur fondo duomenimis, visame pasaulyje polistireninis putplastis perdirbamas „dideliu mastu ir praktiškai“

Ellen MacArthur fondas yra viena svarbiausių labdaros organizacijų pasaulyje, plėtojanti ir skatinanti žiedinės ekonomikos koncepciją, bendradarbiaujanti su įmonėmis, politikos formuotojais ir mokslininkais. 2023 m. kovo 30 d. fondas paskelbė „Plastiko iniciatyvos 2023 m. perdirbimo rodiklių apžvalgą”, kurioje „Pasaulinis įsipareigojimas” (https://www.unep.org/new-plastics-economy-global-commitment) nebetaikomas polistireniniam putplasčiui (EPS), skirtam izoliuotoms ir apsauginėms pakuotėms, nes Ellen MacArthur fondas pripažįsta, kad EPS pakuotės (izoliacinės ir apsauginės) bei izoliacinės medžiagos yra perdirbamos „dideliu mastu ir praktiškai” visame pasaulyje. Tai žingsnis į priekį EPS pramonės šakoms, kurios tvarumą ir žiedinę ekonomiką laiko savo ambicijų dėl geresnės Europos pagrindu.

Puikus EPS perdirbimo lygio Europoje rezultatas

Ellen MacArthur fondas nustato labai konkrečius kriterijus, kai reikia patvirtinti plastikinių medžiagų perdirbimo galimybes: Fondas apibrėžia, kad „norint įvertinti, ar pakuotės dizaino perdirbamumas yra įrodytas „praktiškai ir dideliu mastu”, reikia atlikti tokį testą ir nustatyti ribą: ar ta pakuotė pasiekia 30 % perdirbimo po vartojimo lygį keliuose regionuose, kuriuose gyvena ne mažiau kaip 400 mln. gyventojų?”. Šiuos kriterijus Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa taiko derybose dėl Tarptautinės sutarties dėl plastiko taršos – teisiškai privalomo susitarimo dėl plastiko taršos iki 2024 m., dėl kurio susitarė 175 pasaulio valstybės.

Nacionalinės asociacijos „EPS-branchen” (Danija), kuri susitiko su Ellen MacArthur fondo atstovais aptarti EPS savybių, iniciatyva fondas apsvarstė EPS pramonės atstovų pateiktus duomenis ir įrodė, kad izoliacinėms ir apsauginėms pakuotėms naudojamas EPS atitinka kriterijus, kuriais remiantis galima patvirtinti medžiagos perdirbimo galimybes „masteliu ir praktiškai”.

Iš tiesų, Europos Sąjungoje EPS pakuočių po vartojimo perdirbimo lygis siekia apie 40 %, o Šiaurės Amerikoje – daugiau kaip 30 % (Japonijoje, Kinijoje ir Pietų Korėjoje – daugiau kaip 50 %). Kai kurios Europos šalys išsiskiria puikiais perdirbimo rodikliais: pavyzdžiui, Norvegijoje perdirbimo lygis viršija 70 %, o Danijoje, Portugalijoje, Belgijoje, Austrijoje ir Airijoje perdirbimo lygis viršija 50 %. Be to, Brazilijoje EPS perdirbimo lygis taip pat viršija 30 %.

Peržiūrėjęs pateiktus duomenis, Ellen MacArthur fondas pripažino, kad EPS žuvies dėžutės ir technikos EPS apsauginės pakuotės iš tiesų yra ne tik tariamai perdirbamos, bet ir iš tikrųjų perdirbamos.

Kai EPS perdirbimo rodikliai Europoje viršija lūkesčius

Visi per valstybinius šaltinius pateikti duomenys taip pat parodė, kad EPS po vartojimo perdirbimas apima 35 šalis iš 4 pasaulio regionų, kuriose gyvena ne mažiau kaip 4,2 mlrd. žmonių, taigi Ellen MacArthur fondo nustatytą 400 mln. kriterijų viršija 650 proc. EPS izoliacinių ir apsauginių pakuočių pramonė ne tik atitinka šiuos kriterijus, bet ir juos viršija!

Be to, pritaikius Ellen Macarthur fondo kriterijus ir palyginus gyventojų skaičių su kitų pakuočių medžiagų perdirbimo vertinimu, EPS po vartojimo perdirbimas yra antra pagal gyventojų skaičių perdirbama plastikinė pakuotė. Jei vertinant tik vyriausybės duomenis ir 2018 m. gyventojų skaičių, tuomet EPS yra trečia pagal perdirbimą pakuočių medžiaga pasaulyje. Taip pat reikėtų pažymėti, kad izoliuotos ir apsauginės EPS pakuotės sudaro tik nedidelę visame pasaulyje gaminamų plastikinių pakuočių dalį, gerokai mažesnę nei 0,2 proc.

Galiausiai, šiuos puikius rezultatus taip pat reikėtų vertinti atsižvelgiant į EUMEPS paskelbtą „Conversio” tyrimą „EPS pramonės kelionė žiediškumo link”, kuris taip pat aiškiai parodo Europos EPS pramonės įsitraukimą į perdirbimo ir žiediškumo skatinimą. Vis dėlto visa Europos EPS pramonė džiaugiasi, kad pastarųjų metų pastangas toliau didinti medžiagos perdirbimą siekiant žiediškumo ir toliau didinti perdirbimą pripažino Ellen Macarthur fondas.

Šaltinis: https://eumeps.org/eps-recycling-ellen-macarthur-foundation-endorsement/

Sigita Vaičiutė
Straipsnio autorius

TAIP PAT SKAITYKITE

2026 11 03

Renovacijos kokybė: kodėl svarbios patikrintos fasadų šiltinimo sistemos?

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus […]

2026 10 19

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje: nuo tikslų iki realių rezultatų

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje tampa vis svarbesnėmis temomis diskutuojant apie plastiko pramonės ateitį, antrinių žaliavų naudojimą ir Europos gamintojų konkurencingumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ar plastiko gaminiai gali būti perdirbami, bet ir tam, kiek atliekų iš tikrųjų surenkama, perdirbama ir grąžinama į gamybos ciklą. 2026 m. rugsėjį Europos plastiko sektoriaus […]

2026 10 06

Renovacijos energinis efektyvumas turi būti ne tik apskaičiuotas, bet ir patikrintas

Lietuva planuoja toliau didinti pastatų energinį efektyvumą, todėl viešojoje diskusijoje daug dėmesio skiriama finansavimui, renovacijos tempui ir energinėms klasėms. Vis dėlto vertinant renovacijos energinį efektyvumą svarbus ne tik projektuose ar energinio naudingumo sertifikatuose numatytas rezultatas, bet ir faktinis energijos vartojimas po pastato atnaujinimo. Rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ į šią […]

2026 08 17

Kodėl fasado kokybė prasideda ne statybvietėje?

Kai renovuoto fasado paviršiuje atsiranda įtrūkimų, dėmių ar atsisluoksniavimų, pirmasis žvilgsnis krypsta į statybvietę. Ar darbai atlikti tinkamu oru? Ar laikytasi technologijos? Ar meistrai nepadarė klaidų? Šie klausimai svarbūs, tačiau dalis problemų būna užprogramuota gerokai anksčiau – projektavimo ir pirkimo etapuose. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema, arba ETICS, nėra atsitiktinis atskirų produktų rinkinys. Ją sudaro klijai, […]

2026 08 04

Ar sunkesnė izoliacija iš tiesų geriau saugo nuo vasaros karščio?

Karštėjant vasaroms, pastatų energinis efektyvumas vis dažniau vertinamas ne tik pagal šildymo sąnaudas žiemą, bet ir pagal gebėjimą išlaikyti komfortišką temperatūrą vasarą. Kartu viešojoje erdvėje kartojamas paprastas paaiškinimas: kuo izoliacinė medžiaga sunkesnė ir tankesnė, tuo geriau ji saugo nuo perkaitimo. Šis teiginys patrauklus, tačiau vienas pats neapibūdina realaus pastato elgsenos. Patalpos perkaista tada, kai per […]

2026 07 28

Kodėl renovacijoje nėra vieno teisingo atsakymo?

Viešojoje erdvėje dažnai ieškome paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Kalbant apie renovacijos sprendimus, neretai tikimasi, kad egzistuoja vienas metodas, tinkantis visiems pastatams. Tačiau praktika rodo visai ką kita. Jeigu renovacija vyksta per lėtai, dažnai manoma, kad reikia vieno sprendimo, kuris ją paspartins. Jeigu pastatai sunaudoja per daug energijos, tikimasi, kad atsiras technologija, kuri išspręs šią […]

2026 11 03

Renovacijos kokybė: kodėl svarbios patikrintos fasadų šiltinimo sistemos?

Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad dalis renovuotų viešųjų pastatų nepasiekia planuoto energijos sutaupymo. Lietuvai planuojant šimtų milijonų eurų investicijas į pastatų atnaujinimą, kyla svarbus klausimas: ar renovacijos kokybę vertiname pagal realų rezultatą, ar tik pagal įgyvendintus projektus? Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) vertinimu, ši diskusija neatsiejama nuo patikrintų fasadų šiltinimo sistemų, sukauptos technologinės patirties ir objektyvaus […]

2026 10 19

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje: nuo tikslų iki realių rezultatų

EPS perdirbimas ir žiedinė ekonomika Europoje tampa vis svarbesnėmis temomis diskutuojant apie plastiko pramonės ateitį, antrinių žaliavų naudojimą ir Europos gamintojų konkurencingumą. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik tam, ar plastiko gaminiai gali būti perdirbami, bet ir tam, kiek atliekų iš tikrųjų surenkama, perdirbama ir grąžinama į gamybos ciklą. 2026 m. rugsėjį Europos plastiko sektoriaus […]

©
2026
Polistireninio putplasčio asociacija.
Visos teisės saugomos
Privatumo politika
Sprendimas –
EPSA
Privacy Overview

This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.