Pasaulinę antrinių žaliavų perdirbimo dieną – akistata su savimi ir ateities kartomis

Kovo 18 d. ketvirtą kartą pažymima Pasaulinė antrinių žaliavų perdirbimo diena, kuria siekiama visuomenę paraginti į atliekas žiūrėti kaip į vertingas žaliavas, o ne į šiukšles.

Tokią dieną 2018 m. inicijavęs Pasaulinis perdirbimo fondas (Global Recycling Foundation) siekia, kad atliekos būtų vertinamos kaip septintasis pagrindinis pasaulio išteklius greta vandens, oro, anglies, naftos, gamtinių dujų ir mineralų.

Anot fondo, perdirbimui surinkus vien 1 kg naudotų drabužių, CO2 emisiją galimą suamžinti 3,6 kg, sutaupyti  6000 litrų vandens, 0,3 kg trąšų ir 0,2 kg pesticidų. Iki dabartinės pandemijos, pasak fondo, atliekų rūšiavimas ir perdirbimas – tiek pramoninis, tiek ir namų ūkiuose – per metus galėjo sutaupyti daugiau CO2 emisijos nei jos sukūrė visa aviacijos pramonė.

Polistireninis putlastis – jau seniai vertinga žaliava

Dalis Lietuvos polistireninio putlasčio gamintojų, susivienijusių į asociaciją, 2021 m. pavasarį pasitinka jau turėdami atliekų tvarkytojų statusą arba laukdami, kol jį patvirtins Aplinkos apsaugos agentūra.

„Lietuviškojo polistireninio putplasčio gamintojai, matydami Europoje vykstančius procesus, nuosekliai seka Žaliuoju kursu. Putplastis kaip retà kita medžiaga – tiek savo prigimtini jį gaminant, tarnavimu žmogui jį eksploatuojant statybose ar buityje ir galiausiai jį nesunkiai perdirbant ir taip baigiant jo gyvavimo ciklą – tinka žiedinei ekonomikai“, – sako Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis.

Šiemet sukanka 70 metų, kai Vokietijos chemijos koncernas BASF užpatentavo polistireninį putplastį EPS. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis. Per visą tą laiką EPS savybės buvo ne kartą pagerintos, naudojant įvairius priedus, pavyzdžiui, grafitą, tačiau nuo to EPS bazinė sudėtis nesikeitė, ir jį sudaro 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos yra organiniai junginiai stirenas ir pentanas – angliavandeniliai, gaunami iš naftos. Stirenas ir pentanas nedideliais kiekiais aptinkami natūralioje gamtoje ar susidaro žmogaus organizme.

Putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Jau kelis dešimtmečius EPS pasaulyje yra perdirbamas ir tampa žaliava, kuri vėl naudojama EPS gaminti. Valencijos technikos universiteto mokslininkai 2010 metais paskelbė tyrimo ataskaitą, kad perdirbto EPS savybės nepablogėja, o „šiluminės perdirbtos medžiagos savybės faktiškai yra geresnės, nei pradinio produkto“.

Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.

Tačiau kaip dėl perdirbimo kaštų? Ar jie nenusveria tikėtinos aplinkosauginės naudos? Europos polistireninio putplasčio gamintojai su partneriais įgyvendino projektą „PolyStyreneLoop“, kuris pramoniniu mastu parodė, kad uždaro ciklo EPS gaminių perdirbimas yra ekonomiškai pagrįstas.

Siekis – EPS surinkimo tinklas

Lietuvos polistireninio putplasčio asociacijos nariai surenka ir perdirbėjams pateikia jų pagaminto putplasčio atraižas. Tačiau daug buitinio putplasčio – tiek surūšiuoto, tiek ir su kitomis atliekomis – patenka į kogeneracines jėgaines. Norint įveikti šią problemą, žvalgomasi gerųjų pavyzdžių Skandinavijoje.

„Surinkdami putplastį, kaip ir kitas antrines žaliavas, Šiaurės regione greičiausiai pirmauja danai, kadangi tame labai aktyviai dalyvauja savivaldybės. Džiugu, kad ir Lietuvoje gręžiamasi į danų pavyzdį“, – sako S. Skrodenis.

Šiemet paskelbta, kad Aplinkos ministerija su Lietuvoje veikiančiu Šiaurės Ministrų Tarybos biuru inicijuoja atliekų ženklinimo (piktogramų) sistemos įdiegimą Lietuvoje. Projektą įgyvendina VšĮ „Darom“. Danijoje veikianti atliekų ženklinimo sistema – tai simbolių ir spalvų sistema, kuria gali naudotis atliekų tvarkytojai, gamintojai ar importuotojai, siekdami, kad jų gaminiai ar pakuotės, virtę atliekomis, būtų tinkamai išrūšiuoti.

„Polistireninio putplasčio asociacija dalyvauja šiose konsultacijose ir pasidalins visa turima savo kolegų  Europoje patirtimi. Taip pat tikimės, kad aktyviai įsitrauks mūsų partneriai Būsto rūmai, kadangi gausaus Rūmų narių būrio dalyvavimas naujoje atliekų surinkimo sistemoje lems, ar ji bus sukurta greitai“, – pastebi S. Skrodenis.

Anot jo, pastaruoju metu viešojoje erdvėje skamba prieštaringi pranešimai apie stiklo, plastiko ir popieriaus tvarkymą, ir jie atspindi, kad rūšiavimo ir atliekų tvarkymo sistema Lietuvoje yra labai netobula.

„Išgyvename dėl visos antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo sistemos, tačiau visų pirmiausia pasirūpinsime, kad lietuviškas putplastis įsitvirtintų kaip žiedinės ekonomikos etalonas“, – sako S. Skrodenis.

Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS) yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 m. perdirbs 46 proc. EPS atliekų. PPA yra EUMEPS narė.