Per metus nuo ankstesnės Statybininkų dienos šventės Lietuvoje renovuota daugiau kaip 750 senų daugiabučių, o iš viso modernizavus 3742 namus, Lietuva pasiekė 10 proc. atnaujintų daugiabučių slenkstį.
Tačiau statybininkų bendruomenės šventėje Birštone niekas dėl to nešovė šampano, kadangi ir renovacijos tempai netenkina (Vyriausybės planuose – 1000 atnaujintų daugiabučių per metus), ir pati renovacija dėl pandemijos sukeltų priežasčių rangovams yra smarkiai pasunkėjęs iššūkis.
Pasižvalgius po Būsto energijos taupymo agentūros tinklalapyje skelbiamus duomenis, matyti, kad girgždantis renovacijos vežimas iš viso vos judėtų, jei ne jį traukiantys renovacijos lyderiai. Vienas stipriausių – Panevėžio miestas, kuriame jau renuovuota 350 senų daugiabučių arba 40 proc. visų renovuotinų.
„Ekologija – tai vienas mūsų miesto strateginių prioritetų. Džiugu, kad panevėžiečiai supranta daugiabučių namų renovacijos privalumus ir aktyviai įsitraukia į jų atnaujinimo programą. Tai taip pat rodo, kad panevėžiečiams rūpi aplinka, kurioje gyvena jie patys, jų vaikai, artimieji, draugai. Kiekvienas modernizuotas daugiabutis – tai papildomas žingsnis aplinkos kokybės gerinimo link. Tokiems daugiabučiams šildyti sunaudojama mažiau energijos, mažiau teršiama aplinka, daugiabučiai tampa labiau draugiški aplinkai“, – sako Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.
Jei Panevėžio 40 proc. lygį būtų pasiekęs Vilnius, tai sostinėje būtų renovuoti ne 307, o 1411 namai, o Kaune – ne 267, o 1750 daugiabučių.
Panevėžys rugsėjo 11 d. vykusioje Statybininkų dienos šventėje pelnė apdovanojimą „Statinių šiltinimo lyderis 2021“ renovacijos organizatorių kategorijose. Laimėtojus išrinko Lietuvos statybininkų asociacijos, Būsto rūmų ir Polistireninio putplasčio asociacijos atstovų komisija.
“Visų prisidedančių prie Panevėžio daugiabučių modernizacijos vardu dėkoju už šį reikšmingą miesto tvarios plėtros ir tobulinimo įvertinimą“, – sako meras Rytis Račkauskas.
Lyderiu gali būti ir mažas, ir didelis
Pagal susiklosčiusią tradiciją apdovanojimas „Statinių šiltinimo lyderis 2021“ skirtas ir aktyviai modernizavimo srityje veikiančioms projektavimo bei statybos bendrovėms.
Apdovanojimą projektavimo įmonių kategorijoje komisija skyrė mažajai bendrijai „ArchSprendimai“ iš Jurbarko už ilgametę didelio masto veiklą modernizuojant pastatus ir kuriant vertingus architektūrinius sprendimus.
Savo veiklą pradėjusi 2013 metais kaip šeimos verslas, MB „ArchSprendimai“ daugiabučių modernizavimo projektus rengia nuo 2016 metų. Per tą laiką parengti 92 projektai kuo įvairiausiems Lietuvos miestams ir miesteliams, o juose apšiltinto fasado bendrasis plotas viršijo 250.000 kvadratinių metrų.
„Kuo greičiau renovuosime visus daugiabučius, tuo mažiau teršime aplinką. Reikia gyventi su požiūriu, kad Žemę mes ne paveldime iš savo tėvų, o pasiskoliname iš savo vaikų!“ – sako „ArchSprendimų“ direktorius architektas Andrius Ganusauskas.
Pasak jo, siekiant užtikrinti mažesnį pastatų energijos suvartojimą, taip pat siekiant atnaujinti pastatus estetiškai, įrengiant naujus fasadus, nepakeičiama medžiaga yra polistireninis putplastis EPS. Tinkamai apšiltinus pastatą šia medžiaga galima užtikrinti jo sandarumą, ženkliai sumažinti šilumos nuostolius per atitvaras. Kuo mažesni pastato šilumos nuostoliai, tuo mažiau energijos suvartojama pastato šildymui, tuo mažesnė CO2 emisija į aplinką.
A.Ganusauskas taip pat pastebi, kad polistireninis putplastis atveria dideles galimybes architektams siekiant suteikti naują pastato fasadą. Įrengus tinkuojamą fasadą galima išgauti praktiškai bet kokią spalvą ar raštą – architektams telieka pasitelkti savo fantaziją.
Nors rangovams modernizavimas visada buvo, o tuo labiau dabar yra nemažas galvos skausmas, tarp jų esama nuosekliai dirbančių sunkiasvorių. Tokia yra ir Kaune įregistruota bendrovė „Žilinskis ir Co“, kuri kuri nuo 2014 iki 2021 metų sėkmingai įvykdė daugiau nei 200 gyvenamųjų namų renovacijos projektų visoje Lietuvoje. Jai apdovanojimas „Statinių šiltinimo lyderis 2021“ rangovų kategorijoje skirtas už ilgametę didelio masto veiklą modernizuojant pastatus ir už nuolatinį aukščiausios kokybės darbų siekį.
„Tačiau dabartinė padėtis kelia didžiulį susirūpinimą dėl daugiabučių modernizavimo perspektyvos trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais. Darbuotojų stygius ir medžiagų brangimas lemia 30–40 proc. išaugusią objektų savikainą. Taip pat pastebimas ženklus projektavimo konkursų apimties mažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, o tai reiškia daugiabučių renovacijos lėtėjimą ir galimą stojimą dar šių metų pabaigoje“, – sako įmonės Renovacijos departamento direktorius Andrius Gudaitis.
Koją renovacijai kiša ir statybinių medžiagų brangimas: „Kadangi EPS plačiai naudojamas renovuojamuose objektuose šiltinimui – cokoliams, fasadams, balkonams, stogams, tokia brangimo tendencija neramina. Ženkliai brangsta ir kitos renovacijoje naudojamos medžiagos bei įrenginiai“, – sako A. Gudaitis.
Įmonės Renovacijos departamento statybos darbų vadovas Jonas Kursevičius pastebi, kad nors ir pabrangęs, polistireninis putplastis išlieka viena pagrindinių apšiltinimo medžiagų vykdant namų renovaciją dėl savo teigiamų savybių: polistireninis putplastis turi puikias technines šilumos izoliavimo savybes, su juo lengva ir patogu dirbti, jis gali būti skirtingų dydžių ir išmatavimų, o tai leidžia ekonomiškiau jį panaudoti. Nuo 2014 m. šios šiltinimo medžiagos „Žilinskis ir Co“ sunaudojo apie 55 000 kubinių metrų.
Nuotraukoje iš kairės: Andrius Gudaitis, Saulius Skrodenis, Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas, Andrius Ganusauskas
Ministerija ruošiasi Renovacijos bangai
Pristatydamas apdovanojimo „Statinių šiltinimo lyderis 2021“ laureatus, Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas Saulius Skrodenis paminėjo svarbiausius modernizavimo sričiai dalykus, kurie iškilo nuo akstesnės Statybininkų dienos.
Anot jo, Europos Komisijos inicijuota Renovacijos banga įsitvirtino Lietuvos dabartinės vyriausybės programoje, renovacijos spartinimo grafikas labai ambicingas. Išryškintas žiedinės ekonomikos siekis – tai irgi labai vertina lietuviško polistireninio putplasčio gamintojai, kurie turi atliekų tvarkytojo statusą ir užsiima savo produkcijos atraižų perdirbimu.
Suteiktas impulsas žaliesiems pirkimams, numatant didinti jo apimtis. Galbūt po metų jau bus galima apdovanoti ir kokią nors viešojo sektoriaus organizaciją, kuri bus surengusi pirmąjį žaliąjį termoizoliacinių medžiagų pirkimą. “Jei tokie pirkimai prasidės, esame pasirengę ant stalo padėti polistireninio putplasčio žaliuosius kozirius“, – sake S. Skrodenis.
Aplinkos viceministro Dariaus Kvedaravičiaus teigimu, Lietuva Europoje vertinama kaip modernizavimo lyderė, “bet patys sau keliame kur kas aukštesnius tikslus. Norime padaryti renovacijos procesą kuo sklandesnį ir paprastesnį, neaukojant kokybės, o priešingai – sustiprinant tą sritį. Tikimės produktyvaus bendradarbiavimo su jums, statybų profesionalais.”
Siekdama spartinti renovaciją, Vyriausybė steigia Pastatų renovacijos kompetencijos centrą, kuris perims Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) funkcijas.
