Modernizuojamų statinių šiltinimo dabartis ir ateitis

Šiandieninė situacija akivaizdžiai rodo, kad pastatų šildymui būtina mažinti šilumos energijos kiekį, nebloginant patalpų mikroklimato. Šiluma iš pastatų išeina pro išorines atitvaras. Tad norint sumažinti išeinančios šilumos kiekį būtina gerinti tų atitvarų šiltinimą.

Kokios medžiagos tinka šiltinti pastatus?

Klasikinė fizika ir praktiniai stebėjimai visame pasaulyje akivaizdžiai rodo, kad tinkamiausias pastatų šiltinimas yra išorinis. Dėl to specialistai neturi jokių abejonių. Kalbant apie šiltinimo medžiagas, tenka konstatuoti, kad jų įvairovė yra didelė: įvairios mineralinės ir organinės vatos, net avių vilna, tekstilės gaminiai, medžio vata, pūstas stiklas, įvairūs polistireniniai putplasčiai, poliuretanai, įvairios putos, termoizoliaciniai dažai, tinkai, šilumą atspindintys plastikai su užkapsuliuotu oru, vakumuotos plokštės (termosai) ir kitos medžiagos.

Pažymėtina, kad ne visos šiltinimo medžiagos tinka pastatų šiltinimui. Kas tinka kosminiams aparatams, termosams, povandeniniams įrenginiams, tas gali netikti pastatams. Tinkamiausios šiltinimo medžiagos pastatams laikytinos tos, kurios yra ekologiškos, nekenksmingos žmonių sveikatai, patikimai izoliuoja šilumą, kurios nepalaiko degimo, kurios eksploatacijos laikotarpyje nekeičia savo savybių, į kurias neprasiskverbia vanduo su teršalais, kurias neprapučia vėjai ir pan.

Pastaruoju laikotarpiu Lietuvoje mokslinė statybos ir projektavimo veiksmų analizė, moksliniai tiriamieji darbai statybos srityje, efektyvių statybinių sprendinių ir medžiagų paieškos yra sustojusios. Tad svarstant pastatų ateities šiltinimo klausimus, tenka žvelgti į kitas šalis, į jų patirtį, į jų mokslinius tyrimus bei statistiką.

Dominuojanti pastatų šiltinimo medžiaga – polistireninis putplastis

Statistiniai duomenys rodo, kad polistireninis putplastis – populiariausia šiltinimo medžiaga, naudojama išorinių sienų šiltinimui, tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Europoje polistireninio putplasčio panaudojimas siekia 80 – 85 %, o Lietuvoje – 63 %, vertinant pagal Vilniaus daugiabučių namų bendrijų modernizacijos statistinius duomenis.

Tokį gausų polistireninio putplasčio panaudojimą lemia jo patikimos savybės, puikiai tinkančios pastatų išorinių atitvarų šiltinimui. Polistireninis putplastis nepavojingas žmonių sveikatai, ekologiškas, savyje turintis 98 % normalaus oro, jo gamybai nereikia naudoti daug energijos, patikimai ir efektyviai izoliuojantis šilumą, nepalaikantis degumą nei statybos eigoje nei tolimesnėje eksploatacijoje, tvirtas, pakankamai sandarus, bet praleidžiantis orinį drėgnį kaip mediena, mažas tankis, maža vandens įgertis, neprasiskverbia teršalai ir pan.

Mitas apie polistireninio putplasčio degumą

VGTU magistrantės Robertos Aliuškevičiūtės tyrimai parodė, kad polistireninis putplastis, priklausantis E degumo klasei, tinka ne tik mažaaukščiams, bet ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams, administraciniams, prekybos ir kitos paskirties pastatams. Magistrantės išvadų teisingumą patvirtina Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje bei kitų šalių daugiabučių pastatų išorinių sienų šiltinimui be baimės diegiamos vėdinamos šiltinimo sistemos su E degumo klasei priklausančiu polistireniniu putplasčiu.

Savarankiškai degti, taip kaip medis, polistireninis putplastis negali. Neatsargiai naudojant metalo pjaustymo ar virinimo įrankius polistireninis putplastis apsilydo. Pašalinus tiesioginį sąlytį su liepsnos šaltiniu, polistireninis putplastis liaujasi degęs ir lydęsis.

Remiantis aukščiau pateiktais faktais galima teigti, kad teiginys –  „naudojant medžiagą,priklausančią E degumo klasei – polistireninį putplastį, bet kokia kibirkštėlė gali sukelti didelį gaisrą“, rodo, kad šio teiginio autorius sąmoningai gąsdina visuomenę neturėdamas įrodymų.

Konstrukciju-su-EPS-priesgaisrine-sauga_PPAParsisiųsti

Pasitaikančios klaidos tinkuojamose šiltinimo sistemose

Užsienio bei Lietuvos patirtis ir tyrimai rodo, kad polistireninis putplastis tinka įvairių išorės atitvarų šiltinimui tinkuojamose ir vėdinamose šiltinimo sistemose. Siekiant teisingai, be klaidų ir defektų apšiltinti pastatus, Polistireninio putplasčio asociacija yra išleidusi Statybos taisykles ST2124555837.01:2013 „Atitvarų šiltinimas polistireniniu putplasčiu“. Taisyklėse pateikti šiltinimo sprendiniai tinka naujai statomiems ir eksploatuojamiems pastatams.

Išorinių atitvarų šiltinimo veiksmų stebėjimai Lietuvoje rodo, kad dar pasitaiko neteisingų veiksmų papildomai tvirtinant šiltinimo medžiagą smeigėmis prie atitvarų, t. y. smeigės įkalamos per gyliai ir jų galvutės užglaistomos skiediniu.

Tokiose vietose po smeigių galvutėmis suardoma šiltinimo medžiagos struktūra, atsiranda šilumos tiltelis, turintis didesnį šilumos laidumą, kitą temperatūrą bei drėgnį, dėl ko fasaduose atsiranda akivaizdžios dėmės. Tokie netinkami veiksmai pastebimi tinkuojamose šiltinimo sistemose su įvairiomis šiltinimo medžiagomis. Siekiant išvengti tokių blogų rezultatų, naudojant smeiges, jų galvutėms reikia iš anksto daryti šiltinimo medžiagoje įgilinimus ir vėliau tas galvutes uždengti šiltinimo dangteliais arba naudoti kitas smeiges – sraigtines smeiges.

Kiti stebėjimai rodo, kad ant tinkuojamų šiltinimo sistemų fasaduose kartais atsiranda dėmės. Tokie reiškiniai dažniausiai stebimi ten kur pastatai apdailinti mineraline apdaila ir stovi gausiai apželdintoje bei drėgnoje aplinkoje. Gamtininkų tyrimai parodė, kad tai susieta su pastatų aplinkoje esančiais mikroorganizmais. Ant fasadų nusėda mikroorganizmų sporos ir jų tolimesnis egzistavimas duoda dėmes ant fasadų.

Dėl žaliuojančių fasadų šiltinimo medžiagos nekaltos. Gamtininkai rekomenduoja gausiai apželdintose ir drėgnose teritorijose vengti mineralinės fasadų apdailos.

Statybos techninį reglamentą STR 2.01.10:200 būtina tikslinti

Statybos techninio reglamento STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ analizė rodo, kad jame pateikti sprendiniai yra pasenę ir klaidingi.

Cokolio šiltinimo sistemoje, padarytoje pagal STR 2.01.10:2007 (24 pav.), gali kauptis atsitiktinė drėgmė ir po žiemos tokia šiltinimo sistema taps bevertė. Panaši situacija yra ir su išorinių rūsio sienų šiltinimu. STR 2.01.10:2007 pateiktuose sprendiniuose nenumatytas šiltinimo sistemų vėdinimas ir drenavimas, neįvertintos EN  13914_1.2005 nuorodos.

Siekiant išvengti blogų rezultatų, šiltinant cokolius ir išorines rūsio sienas, būtina tikslinti Statybos techninį reglamentą STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“.

Išvados ir rekomendacijos

1. Europoje pastatų išorinių sienų šiltinimui dominuoja polistireninis putplastis.
2. Polistireninis putplastis nepavojingas žmonių sveikatai bei aplinkai, jo gamybai nereikia naudoti daug energijos, jis nepalaiko degimo, stabiliai išlaiko savo parametrus per visą eksploatavimo laikotarpį, yra tvirta, efektyvi ir patikima šilumos izoliacija, tinkama pastatų šiltinimui dabar ir ateityje.
3. Siekiant užtikrinti patikimą ir efektyvų pastatų išorinių atitvarų šiltinimą kitomis šiltinimo medžiagomis, rekomenduojama naudoti šiltinimo medžiagas, kurios nepavojingos žmonių sveikatai bei aplinkai, patikrintas pagal EN 16516:2017 nuorodas ir kurių gamybai nereikia naudoti daug energijos, šiltinimo medžiagos turi nepalaikyti degimo ir išlaikyti stabilius parametrus per visą jų eksploatacijos laikotarpį. Neleistina naudoti pastatų šiltinimui nepatikimas, neaiškios kilmės, nesertifikuotas šiltinimo medžiagas. Skatinti Lietuvoje gaminamų medžiagų naudojimą.
4. Statybos techniniame reglamente STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ yra klaidingų sprendinių, netinkančių išorinių atitvarų šiltinimui. Reglamentą būtina nedelsiant tikslinti.

Straipsnis parengtas pranešimo, daryto konferencijoje „Daugiabučių namų modernizavimo perspektyvos po 2020 metų“, įvykusioje Vilniuje 2018 metais kovo men. 13 d., pagrindu.

Pranešimo autoriai:

• dr. Česlovas Ignatavičius,  PPA
• doc. dr. Tatjana Vilutienė, VGTU
• Saulius Vytautas Skrodenis, PPA