Pagrindinis Sprendimai Šlaitinių stogų šiltinimas

Šlaitinių stogų šiltinimas

Bendra informacija

Stogų klasifikacija

Šlaitinių stogų šiltinimas

Bendra informacija

Stogai priklauso prie pagrindinių pastatų konstrukcijų. Stogai, sutapdinti su šilumos izoliacija, apsaugo pastatus nuo šalčio, karščio, atmosferinių kritulių, teršalų, triukšmo, UV spindulių ir kt. poveikio. Tokių stogų vertė sudaro apie 2,5–8 % viso pastato vertės. Kai sutapdinti stogai yra nekokybiški, žalos vertė gali būti žymiai didesnė. Pro sutapdintus stogus į išorę išeina 10–25 % šilumos energijos. Esant prastam stogų apšiltinimui ar blogai apsaugai nuo drėgmės bei teršalų, stogai gali peršalti ir pastatuose gali padidėti šilumos nuostoliai. Patalpose gali susidaryti ≥ 80 % santykinis oro drėgnis ir ant lubų bei šalia jų gali pradėti veistis mikroorganizmai – mikromicetai; patalpose gali susidaryti antisanitarinė aplinka ir imti gesti žemiau esančios konstrukcijos bei jų apdaila.

Stogų klasifikacija

Stogai skirstomi į plokščiuosius ir šlaitinius. Plokščiųjų stogų nuolydis yra nuo 0.7° iki 7°. Jie dažniausiai daromi tuose daugiaaukščiuose pastatuose, kuriuose įrengta vidinė vandens nutekėjimo sistema. Plokštieji stogai gali būti neeksploatuojami ir eksploatuojami – paverčiami terasomis, apželdinami. Šlaitinių stogų nuolydis yra > 7°. Jie dažniausiai daromi su išorinio vandens nutekėjimo sistema. Laikančioji stogo konstrukcija, šilumos izoliacija bei hidroizoliacinė danga tarpusavyje turi būti patikimai sutvirtintos. Kai jos sutvirtinamos prastai, stogus nuplėšia vėtros, nepriklausomai nuo šiltinamų medžiagų tipo (38, 39 pav.). Stogų tvirtinimo sprendimai turi būti pagrįsti skaičiavimais, o eksploatuojamuose pastatuose ir natūriniais bandymais.

Šlaitinių stogų šiltinimas

Lietuvoje šlaitinių stogų laikantieji elementai (gegnės, ilginiai, statramsčiai ir kt.) dažniausiai yra mediniai. Metaliniai, gelžbetoniniai arba kt. laikantieji elementai dažniausiai pasitaiko pramonės bei viešosios paskirties pastatuose. Mediniai stogų laikantieji elementai privalo būti apdoroti anitiseptikais. Medinių elementų masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20 % ir ne mažesnis kaip 8 % (rekomenduojama 10–12 %).

Polistireninio putplasčio šilumos izoliacija dažniausiai dedama tarp gegnių (45 pav.). Rečiau virš gegnių (46 pav.), kadangi susidaro stora stogo konstrukcija. Kai nepakanka šilumos izoliacijos, esančios tarp gegnių, ją galima papildyti polistireniniu putplasčiu virš gegnių (47 pav.). Polistireninis putplastis į stogą dedamas po to, kai iš apačios prie gegnių yra pritvirtinti horizontalūs 40 X 40–80 mm tašai. Kai šilumos izoliacija daroma iš kelių sluoksnių, jų tarpusavio siūlės perstumiamos ≥ 200 mm. Apatinių polistireninio putplasčio plokščių siūlės turi būti ties horizontalių tašų viduriu. Tarp polistireninio putplasčio plokščių esančius atvirus tarpus bei plyšius būtina užpurkšti montažinėmis putomis arba standžiai užsandarinti polistireninio putplasčio atraižomis. Polistireninio putplasčio plokščių ir jų sandūrų paviršiai turi būti lygus, kad ant jų arba prie jų nesusilaikytų drėgmė.

Šlaitinio stogo karnize turi būti įrengtos vėdinimo angos, ne mažesnės kaip 0,2 % vieno metro pločio juostos stogo šlaito paviršiaus ploto ir ne mažesnės kaip 200 cm² karnizo metrui. Šlaitinio stogo kraigas irgi turi būti vėdinamas. Jame turi būti įrengtos vėdinimo angos į abi puses. Jų plotas kiekvienoje kraigo pusėje privalo būti ne mažesnis kaip 0,05 % vieno metro pločio juostos stogo šlaito paviršiaus ploto ir ne mažesnis kaip 50 cm² kraigo metrui. Kad į stogą pro kraigus nepatektų lietaus vanduo, sniegas bei teršalai, į kraigą reikia dėti specialius įdėklus. Kraigo įdėklus komplektuoja stogų dangos tiekėjai. Stogo viduje esančio vėdinimo tarpo skerspjūvio plotas turi būti ne mažesnis kaip 200 cm²/m. Vėdinimo tarpo aukštis turi būti 20–40 mm.

Šlaitinių stogų dangoms gali būti naudojamos: bituminės čerpės, keraminės bei cementinės čerpės, skardos lakštai su užkaitinėmis jungtimis, profiliuoti su čerpių imitacija skardos lakštai, banguoto plaušocemenčio lakštai, lygaus plaušocemenčio lakštai, medinės malksnos, nendrės, šiaudai ir kt. Stogų dangų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip F(RE)>150.

Brėžiniai PDF

tab heading icon

Brėžiniai DWG

Straipsniai

2016 04 28

Stogų renovacijos problemos ir šiltinimas polistireniniu putplasčiu

Straipsnis iš žurnalo Statyk Neseniai Prahoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje stogų šiltinimo klausimams, polistireninis putplastis pavadintas viena efektyviausių stogo termoizoliacinių medžiagų. Su kokiomis problemomis susiduriama šiltinant renovuojamų pastatų stogus? Su šia šilumos izoliacine medžiaga siejamus sprendinius pristatę austrų specialistai rekomenduoja stogams naudoti didesnio storio vienasluoksnio polistireninio putplasčio plokštes. Tai ne tik leidžia paspartinti darbus, taip užtikrinamas […]

©
2024
Polistireninio putplasčio asociacija.
Visos teisės saugomos
Privatumo politika
Sprendimas –