Šis išorinių sienų šiltinimo variantas (37 pav.) rekomenduojamas, kai nėra galimybės eksploatuojamų pastatų išorinių sienų apšiltinti iš išorės. Šiltinimo variantas tinka gyvenamiesiems, viešosios paskirties ir pramonės pastatams. Pažymėtina, kad patalpose papildomai apšiltintų sienų išorinis sluoksnis žiemą daugiau įšąla, jame susikaupia daugiau drėgmės, siena labiau deformuojasi ir pleišėja. Prieš šiltinant sienas iš vidinės pusės, būtina gerai nuvalyti jų paviršių – patartina nuplauti fungicidais ir gerai išdžiovinti.
Siekiant išvengti drėgmės kondensato ir mikroorganizmų – mikromicetų – patalpų kampuose, būtina šiltinti ir dalį vidinių atitvarų. Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienose yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščius ir sąramų apačią. Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikromicetams veistis. Šiltinimo plokštės ant šiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamas lakštiniais ar kitais apdailos elementais. Šiltinimo sistemai iš vidaus gyvenamosiose patalpose nekeliami degumo reikalavimai, išskyrus I laipsnio atsparumo ugniai pastatus, kuriems keliamas B–s1, d0 degumo reikalavimas. Visuomeninės ir pramoninės paskirties patalpose keliami reikalavimai priklauso nuo žmonių skaičiaus, gaisro ir sprogimo pavojingumo kategorijos ir pan
