Pasaulyje siaučiant statybos produktų krizei, Lietuvoje polistireninio putplasčio EPS paklausa sėkmingai patenkinama.
Polistireninio putplasčio asociacijai (PPA) priklausančios įmonės balandį ir gegužę putplasčio statyboms pagamino kiek prieš metus arba iki 5 proc. daugiau, rodo preliminarūs įmonių duomenys. Įprastinė EPS paklausa išliko nepaisant padidėjusios EPS gaminių kainos, kurias nulėmė force majeure įvykiai chemijos pramonės sektoriuje Šiaurės Amerikoje ir Europoje šių metų vasarį ir kovą.
„Sudėtingoje statybinių medžiagų situacijoje turime dvi geras žinias – EPS putplasčio gamyba ir tiekimas vartotojui vyksta be sutrikimų, o šios šiltinimo medžiagos poreikis išlieka stabilus,“ – sako PPA prezidentas Saulius Skrodenis. Anot jo, dėl putplasčio nei nauja statyba, nei renovacija sulėtėti neturėtų.
Jis pastebi, kad Vokietijoje EPS putplastis brango kaip ir Lietuvoje, tačiau jo tiekimas užsakovui nuo anksčiau įprastų 3-4 dienų balandžio pabaigoje buvo pailgėjęs iki 8 savaičių.
Renovacijos problemos
S. Skrodenis pripažįsta, kad ir šiaip sulėtėjusi renovacija dėl pabrangusių statybinių medžiagų ir jų trūkumo šiemet gali visiškai sustoti.
„Paraiškų renovacijai šiemet labai nedaug, jų priėmimas nuolat pratęsiamas, tačiau bendras fonas, lemiantis gyventojų apsisprendimą, tik blogėja. Tikimės, kad Lietuvos statybininkų asociacijai pavyks su Aplinkos ministerija susitarti dėl statybos produktų brangimo kompensavimo rangos sutartyse principų,“ – sako S. Skrodenis.
Kartu jis pažymi, kad pastarasis šiltinimo medžiagų pabrangimas visą įprastinį renovacijos projektą gali pabranginti tik iki 5 proc.
Praėjusią savaitę Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Vyriausybę, siūlydama, kad statybinių medžiagų kainos viešųjų pirkimų sutartyse būtų reguliariai indeksuojamos pagal realias rinkos kainas. Anot pranešimo, „tokia praktika jau taikoma Skandinavijos šalyse, kadangi analogiška situacija yra susiklosčiusi visame pasaulyje ir šalys ieško išeičių.“
EPS surinkimas ir perdirbimas
PPA prezidentas S. Skrodenis sako, kad dabartinė padėtis dar kartą ragina rimtai atsigręžti į Europos Žaliąjį kursą ir pasinaudoti jo teikiamomis galimybėmis.
„Putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Jau kelis dešimtmečius EPS pasaulyje yra perdirbamas ir tampa žaliava, kuri vėl naudojama EPS gaminti. Sutelkę centrinės valdžios, savivaldybių, visų gyventojų pastangas, turime sukurti nacionalinį EPS surinkimo tinklą, kaip yra Danijoje“, – sako S. Skrodenis.
PPA nariai surenka ir perdirbėjams pateikia jų pagaminto putplasčio atraižas.
Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.
Putplastį EPS sudaro 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Pagrindinės polistireno sudėtinės medžiagos yra organiniai junginiai stirenas ir pentanas – angliavandeniliai, gaunami iš naftos. Visa tai – chemijos pramonės produktai.
Šiemet sukanka 70 metų, kai Vokietijos chemijos koncernas BASF užpatentavo polistireninį putplastį EPS. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.
