Polistireninis putplastis garantuoja sėkmingą energiškai efektyvią renovaciją

Straipsnis iš „Statyba ir architektūra” 2016/5

Statytojai jau įpareigoti siekti aukštesnės energinio efektyvumo klasės, tačiau modernizuojantiems daugiabučius naujienų nežadama – jie ir toliau sieks C ar, pritarus gyventojams, aukštesnės klasės. Palyginti su C energinio efektyvumo klase, A klasės pastatams reikalingas gerokai storesnis šiltinimo sluoksnis, kur kas  didesnė šiluminė varža, tačiau ir išlaidos šildymui po to skiriasi kone triskart. Vis dėlto gyventojų tokie skaičiai neintriguoja – jie noriai renkasi minimalius, taigi, pigesnius sprendimus.

A klasė – ne tik naujai statybai

Itin energiškai efektyvių atnaujintų daugiabučių Lietuvoje nėra daug. Sostinės A. Mickevičiaus gatvėje 9 numeriu pažymėtas daugiabutis, po modernizacijos pasiekęs A energinio efektyvumo klasę, praėjus metams po atliktų darbų, vis dar pristatomas kaip pavyzdinis projektas. Daugiabučio fasadas buvo apšiltintas 30 centimetrų storio pilkuoju polistireniniu putplasčiu neoporu.

Pastato modernizacijos projektą parengęs projektuotojas Dainius Baltrušaitis įsitikinęs, kad renkantis šiltinimo medžiagą rastas palankus kokybės ir kainos santykis:

„Polistireninis putplastis – pigesnė šiltinimo medžiaga, kas buvo aktualu rangovui, laimėjusiam viešųjų pirkimų konkursą, tačiau pilkojo polistireninio putplasčio šilumos savybės ne prastesnės nei mineralinės vatos. Naudojant neoporą sutaupoma šilumos izoliacijos storio, todėl pastatus galima šiltinti plonesniu sluoksniu taip sutaupant lėšų.“

Polistireninį putplastį apsispręsta rinktis ir dėl patogumo tvirtinant termoizoliacinį sluoksnį. Mineralinės vatos plokštės tvirtinamos smeigėmis, o polistireninis putplastis visų pirma klijuojamas, tuomet taip pat tvirtinamas smeigėmis, tačiau jos nesukuria šilumos tiltų, taip pat jomis galima tvirtinti skirtingo storio šiluminę izoliaciją. Daugiabučio fasado apdailai pasirinktas struktūrinis tinkas.

Šiltinimui pasirinkta medžiaga leido išsaugoti daugiau balkonų ploto, kas itin rūpėjo gyventojams.  Jie nuolat matavo, ar šiltinamuose balkonuose telpa vaikų vežimėliai ir kiti reikiami daiktai. Pasirinkus pilkąjį polistireninį putplastį, pakako plonesnio jo sluoksnio, taigi ir balkonų plotis sumažėjo 30 centimetrų, o ne 40 centimetrų, kaip būtų buvę projektuotojams parinkus baltąjį polistireninį putplastį.

Projektuotojai neretai girdi kalbų, kad polistireninis putplastis yra degi medžiaga, nors jis iš tikrųjų degimo nepalaiko. Išties statybose naudojama gana daug degių medžiagų, tačiau svarbiausia, kad gaisrinei saugai keliamus reikalavimus atitiktų visa sistema. Polistireninis putplastis uždengiamas armavimo mišiniu, tinku ar fasadinėmis plytelėmis, o tokia sistema visiškai atitinka gaisrinės saugos reikalavimus. Juos visiškai atitiko ir daugiabučiui A. Mickevičiaus gatvėje rangovo pasirinkta sistema.

B klasė – projektuotojų iniciatyva

Įmonės „Projektų rengimo centras“ direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis pripažino, kad jų įmonės parengtų daugiabučių modernizacijos projektų sąraše – tik keletas pavyzdžių, kuomet gyventojai apsisprendė siekti ne reikalaujamos C, o aukštesnės B klasės. Kad būtų palypėta vienu laipteliu, užteko tik keliais centimetrais storesnio izoliacijos sluoksnio. Taip daugiabutis renovuotas Ignalinoje, jo fasadas apšiltintas ne 17 centimetrų, kaip buvo numatyta pirminiame investicinio plano pasiūlyme, bet 20 centimetrų storio polistireniniu putplasčiu.

„Renovuojant daugiabutį, pasiekti A klasę nėra lengva, tačiau B energinio efektyvumo klasę – gana paprasta. Daugiabučio Ignalinoje gyventojai buvo apsisprendę fasadą šiltinti polistireniniu putplasčiu. Šis sprendimas pigesnis, tačiau nė kiek ne prastesnis nei mineralinė vata. Sistema sandari, tačiau, priešingai nei paplitusi nuomonė, nereikia, kad pastatas pernelyg kvėpuotų“, – aiškino projektuotojas.

Įgyvendinant energiškai efektyvų projektą Ignalinoje pasitarnavo ir palanki namo konfigūracija: daugiabutis vienos laiptinės, penkių aukštų, palyginti nedidelis pamatų ir stogo plotas.  Bet T. Jatulis neabejoja – energiškai efektyvi renovacija įmanoma ir sudėtingesniais atvejais. Pasitelkęs sertifikavimo programą, projektuotojas be didelių sunkumų gali įvertinti, kokie sprendimai būtini, o kurių galima atsisakyti: programoje galima modeliuoti šiltinimo sluoksnius, storius, numatyti šilumos perdavimo koeficientus.

Projektuotojo įsitikinimu, polistireninis putplastis – tinkamas sprendimas renovuojant daugiabučius. Polistireniniu putplasčiu šiltinant pastatus pasiekiami geresni sandarumo rezultatai, yra patogiau dirbti. Užklijuotas polistireninio putplasčio plokštes galima lyginti, šlifuoti. Be to, polistireninis putplastis pigesnis už mineralinę vatą, fasadų šiltinimo sistema atitinka gaisrinės saugos reikalavimus, turi visus reikiamus dokumentus ir sertifikatus.

Energiškai efektyviai renovacijai svarbus ne tik sienų, bet ir pamatų bei stogo termoizoliavimas, perdangos šiltinimas, kokybiški langai, durys, inžinerinės sistemos. Prieš kurį laiką rinkoje dominavo langai, kurių šilumos perdavimo koeficientas buvo 1,7 W/m2 K, dabar gaminami kur kas šiltesni: jų šilumos perdavimo koeficientas – 1,3 ar 1,1 W/m2 K.

Šiltinant fasadą svarbu ir smulkmenos

Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius priminė žinomą tiesą – be tinkamos termoizoliacijos šilumos pastatuose sulaikyti neįmanoma. Antra vertus, netgi storas termoizoliacijos sluoksnis negarantuoja norimo efekto, jei šiltinimo medžiaga bus pritvirtinta lopais, o ne sandariai ir kokybiškai. Taip pat svarbu, kad į šiltinimo sluoksnį nepatektų drėgmės, teršalų, kad jungtys būtų patikimos, o termoizoliacinės medžiagos techninės charakteristikos nepakistų visą pastato eksploatacijos laikotarpį.

„Pastatą galima pastatyti ir apšiltinti kokybiškai, bet jeigu jis netinkamai eksploatuojamas, problemos neišvengiamos. Tyrimai rodo, kad tais atvejais, kai informaciniai stendai, plakatai ir pan. netinkamai pritvirtinami ant pastatų fasadų, šie tampa nesandarūs, į šiltinimo sluoksnį prasiskverbia drėgmės, teršalų. Visi turime stengtis, kad pastatai būtų tinkamai apšiltinti ir eksploatuojami, tada gausime gerą rezultatą“, – apibendrino pašnekovas.