Pastatų apšiltinimo metas: ką reikia žinoti taupantiems šilumą?
„Taupant šilumą svarbiausią vaidmenį atlieka pastatų termoizoliacijos sluoksnis – lyg dar vienas rūbas, saugantis žmogų nuo šalčio, teikiantis komfortą ir neleidžiantis šilumai išgaruoti išorėn. Įvairios medžiagos pasižymi skirtingu šilumos laidumu, todėl šiltinant pastatus labai svarbu pasirinkti šiuo aspektu efektyviausias iš jų. Užsandarintas oras yra geriausias šilumos izoliatorius, todėl oro turinčios medžiagos pasižymi mažesniu šilumos laidumu“, – sako Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius.
Paplito dėl savo patikimumo
Efektyvią šilumą izoliuojančią medžiagą polistireninį putplastį, taip pat žinomą tarptautiniu EPS pavadinimu, dar XX a. viduryje sukūrė garsus Vokietijos koncernas BASF. Kurdami šią medžiagą, mokslininkai ir inžinieriai siekė plastiko apvalkale sandariai uždaryti kuo daugiau oro ir neleisti įsiskverbti vandeniui bei teršalams. Tai jiems pavyko, polistireniniame putplastyje – 98 proc. oro ir vos 2 proc. stireno.
Nuo to laiko EPS nuolat tobulinamas, tačiau oro ir kietos substancijos santykis nesikeičia. Skaičiuojama, kad Europos šalyse pastatų apšiltinimui apie 80 proc. atvejų naudojamas polistireninis putplastis, apie 12 proc. – mineralinė vata, likusią dalį užima kitos termoizoliacinės medžiagos.
Dr. Č. Ignatavičiaus teigimu, tokį platų putplasčio, kaip šilumą izoliuojančios medžiagos, paplitimą nesunku paaiškinti: jis pasižymi didele šilumos varža, yra mechaniškai tvirtas, nelaidus drėgmei ir purvui, yra ilgaamžis, perdirbamas, atsparus daugeliui chemikalų. Be to, putplastis yra tiek palankus žmogui ir aplinkai, kad iš jo gaminamos ir maisto pakuotės, ir bičių aviliai.
Nepalaiko degimo
Polistireninio putplasčio granulėse oras yra sandariai uždarytas ir jei ugnis priartėja prie medžiagos – oras išsilaisvina, padidėja šilumos laidumas pastato atitvaruose, todėl EPS susitraukia ir lydosi, esant aukštesnei nei 100°C temperatūrai, bet atvira liepsna nedega. Polistireninis putplastis laikančiose konstrukcijose bei atitvaruose nesulaiko kaitros, dėl to konstrukcijos ir atitvarai per gaisrą yra mažiau pažeidžiami, greičiau atvėsta.
EPS žaliava aprūpinama ugnį slopinančiu priedu, kuris netirpsta vandenyje. Į ugnies židinį patekęs polistireninis putplastis paprasčiausiai subliūkšta – pašalinus ugnies židinį, jis užges. Be to, Lietuvoje apšiltinant pastatus ši medžiaga padengiama nedegiu tinku. Tuo tarpu kai kuriose kitose termoizoliacinėse medžiagose gaisro metu susikaupęs karštis persiduoda pastato konstrukcijoms ir skatina tolesnį degimą.
„Gaisrai neaplenkia ir putplasčiu apšiltintų pastatų, tačiau tais atvejais, kai visa pastato apšiltinimo sistema, tai yra ir izoliacinė medžiaga, ir apdailos medžiagos, atitinka technologinius reikalavimus, yra tvarkinga, polistireninis putplastis yra efektyvus ir patikimas sprendimas“, – pabrėžia Č. Ignatavičius.
Lietuvoje naudojamas polistireninis putplastis atitinka visus europinius ir nacionalinius termoizoliacinėms medžiagoms keliamus reikalavimus ir reglamentus. Jo tarptautinis toksiškumo indeksas (CIT) – mažesnis nei kitų termoizoliacinių medžiagų ir yra artimas nuliui. Todėl net ir gaisro atveju EPS neišskiria toksinių medžiagų, pavojingų žmogaus gyvybei.
Paprasta ir patogu dirbti
Statybos techninis prižiūrėtojas Vytautas Rimkus pažymi, kad statybininkai taip pat yra linkę rinktis darbą su polistireniniu putplasčiu dėl jo patogumo statybos darbuose.
„Statybininkams dirbti su putplasčiu yra saugu, todėl, kad dirbant su juo nereikia jokių respiratorių ar kitų specialių asmeninės saugos priemonių, kurios neišvengiamos dirbant su kai kuriomis kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Putplastį patogu pjaustyti ir klijuoti, tai sutaupo statybininkų darbo, kartu efektyviai naudojama medžiaga – mažai išsimeta, todėl taupu “, – teigia V. Rimkus.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbus putplasčio technologinis privalumas – nelaidumas vandeniui, atsparumas prapūtimui ir teršalams. „Jei matai pastatą permirkusiu fasadu, nors nelijo jau kelias dienas ar net savaitę, žinok, kad jo termoizoliacijai buvo panaudotas tikrai ne polistireninis putplastis“, – sako ilgalaikę darbo patirtį su termoizoliacinėmis medžiagomis sukaupęs statybų ekspertas.
Lietuva planuoja toliau didinti pastatų energinį efektyvumą, todėl viešojoje diskusijoje daug dėmesio skiriama finansavimui, renovacijos tempui ir energinėms klasėms. Vis dėlto vertinant renovacijos energinį efektyvumą svarbus ne tik projektuose ar energinio naudingumo sertifikatuose numatytas rezultatas, bet ir faktinis energijos vartojimas po pastato atnaujinimo. Rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ į šią […]
Kai renovuoto fasado paviršiuje atsiranda įtrūkimų, dėmių ar atsisluoksniavimų, pirmasis žvilgsnis krypsta į statybvietę. Ar darbai atlikti tinkamu oru? Ar laikytasi technologijos? Ar meistrai nepadarė klaidų? Šie klausimai svarbūs, tačiau dalis problemų būna užprogramuota gerokai anksčiau – projektavimo ir pirkimo etapuose. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema, arba ETICS, nėra atsitiktinis atskirų produktų rinkinys. Ją sudaro klijai, […]
Karštėjant vasaroms, pastatų energinis efektyvumas vis dažniau vertinamas ne tik pagal šildymo sąnaudas žiemą, bet ir pagal gebėjimą išlaikyti komfortišką temperatūrą vasarą. Kartu viešojoje erdvėje kartojamas paprastas paaiškinimas: kuo izoliacinė medžiaga sunkesnė ir tankesnė, tuo geriau ji saugo nuo perkaitimo. Šis teiginys patrauklus, tačiau vienas pats neapibūdina realaus pastato elgsenos. Patalpos perkaista tada, kai per […]
Viešojoje erdvėje dažnai ieškome paprastų atsakymų į sudėtingus klausimus. Kalbant apie renovacijos sprendimus, neretai tikimasi, kad egzistuoja vienas metodas, tinkantis visiems pastatams. Tačiau praktika rodo visai ką kita. Jeigu renovacija vyksta per lėtai, dažnai manoma, kad reikia vieno sprendimo, kuris ją paspartins. Jeigu pastatai sunaudoja per daug energijos, tikimasi, kad atsiras technologija, kuri išspręs šią […]
422 mln. eurų iš Socialinio klimato fondo žymi naują Lietuvos renovacijos etapą. Artimiausiais metais planuojamos investicijos turėtų reikšmingai padidinti daugiabučių renovacijos mastą ir paspartinti pastatų atnaujinimą. Tačiau kyla svarbus klausimas – ar vien finansavimo pakaks, kad renovacijos tempas iš tiesų padidėtų? Asociacijos požiūriu, renovacijos sprendimai prasideda gerokai anksčiau nei statybvietėje. Nuo jų priklauso ne tik […]
Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje ir tarp rinkos dalyvių pastebimas padidėjęs nerimas dėl galimų statybinių medžiagų, ypač polistireninio putplasčio (EPS), tiekimo sutrikimų. Šis nerimas siejamas su geopolitine situacija Artimuosiuose Rytuose ir jos galimu poveikiu žaliavų tiekimo grandinėms. Polistireninio putplasčio asociacija informuoja, kad šiuo metu objektyvių priežasčių kalbėti apie EPS žaliavų ar produkcijos trūkumą nėra. Asociacijos narių […]
Lietuva planuoja toliau didinti pastatų energinį efektyvumą, todėl viešojoje diskusijoje daug dėmesio skiriama finansavimui, renovacijos tempui ir energinėms klasėms. Vis dėlto vertinant renovacijos energinį efektyvumą svarbus ne tik projektuose ar energinio naudingumo sertifikatuose numatytas rezultatas, bet ir faktinis energijos vartojimas po pastato atnaujinimo. Rugsėjį paskelbtas Valstybės kontrolės auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ į šią […]
Kai renovuoto fasado paviršiuje atsiranda įtrūkimų, dėmių ar atsisluoksniavimų, pirmasis žvilgsnis krypsta į statybvietę. Ar darbai atlikti tinkamu oru? Ar laikytasi technologijos? Ar meistrai nepadarė klaidų? Šie klausimai svarbūs, tačiau dalis problemų būna užprogramuota gerokai anksčiau – projektavimo ir pirkimo etapuose. Tinkuojama sudėtinė termoizoliacinė sistema, arba ETICS, nėra atsitiktinis atskirų produktų rinkinys. Ją sudaro klijai, […]
Asociacija siekia visuomenei ir statybos rinkos dalyviams suteikti patikimos informacijos apie polistireninio putplasčio savybes bei tinkamą naudojimą.
This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.
Strictly Necessary Cookies
Strictly Necessary Cookie should be enabled at all times so that we can save your preferences for cookie settings.
If you disable this cookie, we will not be able to save your preferences. This means that every time you visit this website you will need to enable or disable cookies again.