Pastatų apšiltinimo metas: ką reikia žinoti taupantiems šilumą?
„Taupant šilumą svarbiausią vaidmenį atlieka pastatų termoizoliacijos sluoksnis – lyg dar vienas rūbas, saugantis žmogų nuo šalčio, teikiantis komfortą ir neleidžiantis šilumai išgaruoti išorėn. Įvairios medžiagos pasižymi skirtingu šilumos laidumu, todėl šiltinant pastatus labai svarbu pasirinkti šiuo aspektu efektyviausias iš jų. Užsandarintas oras yra geriausias šilumos izoliatorius, todėl oro turinčios medžiagos pasižymi mažesniu šilumos laidumu“, – sako Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius.
Paplito dėl savo patikimumo
Efektyvią šilumą izoliuojančią medžiagą polistireninį putplastį, taip pat žinomą tarptautiniu EPS pavadinimu, dar XX a. viduryje sukūrė garsus Vokietijos koncernas BASF. Kurdami šią medžiagą, mokslininkai ir inžinieriai siekė plastiko apvalkale sandariai uždaryti kuo daugiau oro ir neleisti įsiskverbti vandeniui bei teršalams. Tai jiems pavyko, polistireniniame putplastyje – 98 proc. oro ir vos 2 proc. stireno.
Nuo to laiko EPS nuolat tobulinamas, tačiau oro ir kietos substancijos santykis nesikeičia. Skaičiuojama, kad Europos šalyse pastatų apšiltinimui apie 80 proc. atvejų naudojamas polistireninis putplastis, apie 12 proc. – mineralinė vata, likusią dalį užima kitos termoizoliacinės medžiagos.
Dr. Č. Ignatavičiaus teigimu, tokį platų putplasčio, kaip šilumą izoliuojančios medžiagos, paplitimą nesunku paaiškinti: jis pasižymi didele šilumos varža, yra mechaniškai tvirtas, nelaidus drėgmei ir purvui, yra ilgaamžis, perdirbamas, atsparus daugeliui chemikalų. Be to, putplastis yra tiek palankus žmogui ir aplinkai, kad iš jo gaminamos ir maisto pakuotės, ir bičių aviliai.
Nepalaiko degimo
Polistireninio putplasčio granulėse oras yra sandariai uždarytas ir jei ugnis priartėja prie medžiagos – oras išsilaisvina, padidėja šilumos laidumas pastato atitvaruose, todėl EPS susitraukia ir lydosi, esant aukštesnei nei 100°C temperatūrai, bet atvira liepsna nedega. Polistireninis putplastis laikančiose konstrukcijose bei atitvaruose nesulaiko kaitros, dėl to konstrukcijos ir atitvarai per gaisrą yra mažiau pažeidžiami, greičiau atvėsta.
EPS žaliava aprūpinama ugnį slopinančiu priedu, kuris netirpsta vandenyje. Į ugnies židinį patekęs polistireninis putplastis paprasčiausiai subliūkšta – pašalinus ugnies židinį, jis užges. Be to, Lietuvoje apšiltinant pastatus ši medžiaga padengiama nedegiu tinku. Tuo tarpu kai kuriose kitose termoizoliacinėse medžiagose gaisro metu susikaupęs karštis persiduoda pastato konstrukcijoms ir skatina tolesnį degimą.
„Gaisrai neaplenkia ir putplasčiu apšiltintų pastatų, tačiau tais atvejais, kai visa pastato apšiltinimo sistema, tai yra ir izoliacinė medžiaga, ir apdailos medžiagos, atitinka technologinius reikalavimus, yra tvarkinga, polistireninis putplastis yra efektyvus ir patikimas sprendimas“, – pabrėžia Č. Ignatavičius.
Lietuvoje naudojamas polistireninis putplastis atitinka visus europinius ir nacionalinius termoizoliacinėms medžiagoms keliamus reikalavimus ir reglamentus. Jo tarptautinis toksiškumo indeksas (CIT) – mažesnis nei kitų termoizoliacinių medžiagų ir yra artimas nuliui. Todėl net ir gaisro atveju EPS neišskiria toksinių medžiagų, pavojingų žmogaus gyvybei.
Paprasta ir patogu dirbti
Statybos techninis prižiūrėtojas Vytautas Rimkus pažymi, kad statybininkai taip pat yra linkę rinktis darbą su polistireniniu putplasčiu dėl jo patogumo statybos darbuose.
„Statybininkams dirbti su putplasčiu yra saugu, todėl, kad dirbant su juo nereikia jokių respiratorių ar kitų specialių asmeninės saugos priemonių, kurios neišvengiamos dirbant su kai kuriomis kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Putplastį patogu pjaustyti ir klijuoti, tai sutaupo statybininkų darbo, kartu efektyviai naudojama medžiaga – mažai išsimeta, todėl taupu “, – teigia V. Rimkus.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbus putplasčio technologinis privalumas – nelaidumas vandeniui, atsparumas prapūtimui ir teršalams. „Jei matai pastatą permirkusiu fasadu, nors nelijo jau kelias dienas ar net savaitę, žinok, kad jo termoizoliacijai buvo panaudotas tikrai ne polistireninis putplastis“, – sako ilgalaikę darbo patirtį su termoizoliacinėmis medžiagomis sukaupęs statybų ekspertas.
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]
Importo statistiniai duomenys rodo, kad EPS žaliavos į Europą vis dar importuojamos iš karą kurstančių šalių, tokių kaip Rusija ir Iranas. Produktai importuojami tiesiogiai arba per trečiąsias šalis, kurios naudojasi prekybos su ES lengvatomis. Importuojamos medžiagos taip pat atkeliauja iš šalių, kurios nusprendžia remti šias nesąžiningas valstybes, pirkdamos iš jų pigias žaliavas ir energiją. Polistireninio […]
Siekdami polistireninio putplasčio (EPS) sektoriaus tvarumo, polistireninio putplasčio asociacija ir jos nariai nuolat siekia didinti EPS medžiagų, kurios yra visiškai perdirbamos, žiediškumą. To siekiama dviem būdais: panaudotų EPS pakuočių ir statybinių EPS atraižų perdirbimu, taip pat bendromis iniciatyvomis, kuriomis siekiama geriau sekti ir kiekybiškai įvertinti perdirbimo pastangas ir skleisti EPS atliekų atskiro surinkimo kultūrą. Perdirbimas: […]
EPS (polistireninis putplastis) yra plačiai naudojama medžiaga, kurią galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai. Tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai rūšiuoti, pakuoti ir priduoti polistireninio putplasčio (EPS) atliekas, kad jos būtų perdirbtos efektyviai. Rūšiavimas Polistireninis putplastis turi būti rūšiuojamas atskirai nuo kitų atliekų. Labai svarbu įsitikinti, kad EPS atliekos nėra užterštos maisto likučiais, riebalais ar kitomis medžiagomis, […]
Pasaulinėms aplinkosaugos problemoms įgaunant vis didesnę svarbą, mažai energijos naudojantys pastatai dar niekada nebuvo tokie reikalingi. Vienas iš pagrindinių sprendimų šioms problemoms gali būti polistireninis putplastis – medžiaga, dažnai nepakankamai vertinama dėl savo išskirtinių savybių, puikiai atitinkančių šiuos aplinkosaugos ir tvarumo tikslus. Šiame straipsnyje nagrinėjame pagrindinius prioritetus skatinant mažai energijos naudojančių pastatų statybą, pabrėždami tai, […]
Polistireninio putplasčio, plačiai naudojamo įvairiuose gaminiuose – nuo kavos puodelių iki pastatų izoliacijos, istorija yra ilgesnė, nei daugelis įsivaizduoja. Nors jis plačiai naudojamas neseniai, jo mokslinės šaknys siekia daugiau nei šimtmetį. Nuo mokslinio atradimo iki masinės gamybos Polistireninio putplasčio istorija prasidėjo 1839 m., kai vokiečių vaistininkas Eduardas Simonas, atlikdamas eksperimentus su natūraliu balzamu, atrado kietą […]
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]
Importo statistiniai duomenys rodo, kad EPS žaliavos į Europą vis dar importuojamos iš karą kurstančių šalių, tokių kaip Rusija ir Iranas. Produktai importuojami tiesiogiai arba per trečiąsias šalis, kurios naudojasi prekybos su ES lengvatomis. Importuojamos medžiagos taip pat atkeliauja iš šalių, kurios nusprendžia remti šias nesąžiningas valstybes, pirkdamos iš jų pigias žaliavas ir energiją. Polistireninio […]
Asociacija siekia visuomenei ir statybos rinkos dalyviams suteikti patikimos informacijos apie polistireninio putplasčio savybes bei tinkamą naudojimą.
This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.
Strictly Necessary Cookies
Strictly Necessary Cookie should be enabled at all times so that we can save your preferences for cookie settings.
If you disable this cookie, we will not be able to save your preferences. This means that every time you visit this website you will need to enable or disable cookies again.