Straipsnis iš žurnalo Statyk
Cokolio šiltinamojo sluoksnio su tinko apdaila įrengimas turi būti suderintas su nuogrinda. Kitaip tariant, šiltinant pamatą, būtina tinkamai įrengti vėdinamąją-drenuojamąją nuogrindą.
Jeigu ji bus įrengta atmestinai, drėgmė labai greitai gali niekais paversti visą pamato šiltinimo ir apdailos sluoksnį.
Statybos techniniame reglamente 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ nurodyta pamato šiltinimo schema su uždara betonine nuogrinda. Tačiau tokiu atveju cokolio apdaila tiesiogiai yra veikiama kritulių, negana to, ji papildomai drėksta ir dėl kritulių, atšokusių nuo tokios nuogrindos.
Be to, grunto drėgmė negali pasišalinti per uždaro tipo nuogrindą, tad ji, ypač pavasarį, iš grunto kyla aukštyn: ima skverbtis į cokolio šiltinimo sistemą ir per apdailos sluoksnį, jį ardydama, pasišalina į aplinką.
Tinkamai įrengta vėdinamoji-drenuojamoji nuogrinda sudaro galimybę lietaus vandeniui, nutekėjusiam nuo fasado į gruntą, kartu su grunte esančia drėgme laisvai pasišalinti per akmenų užpildą. Šiuo atveju drėgmei garuoti niekas netrukdo, cokolio šiltinamasis ir apdailos sluoksniai lieka nesugadinti.
Pastato pamato šiltinimas yra pakankamai sudėtingas uždavinys ir tampa dažna problema eksploatacijos metu. Daugiausia gedimų pasitaiko cokoliuose bei žemėje įgilintose konstrukcijose. Gedimai daugiausia susieję su drėgmės poveikiu. Kai prie cokolių daroma uždara nuogrinda, ant jos kaupiasi drėgmė ir įvairūs teršalai, veisiasi samanos bei kiti organizmai. Lietus aptaško cokolių apdailą ir jie tampa drėgni, murzini, dėmėti, iš jų veržiasi druskos. Lietus bei grunte esanti drėgmė su teršalais pro atsitiktines vietas gali prasiskverbti ir į cokolio apdailą.
Kad šaltis neprasiskverbtų į modernizuojamų pastatų patalpas per grindis, reikia apšiltinti ir rūsio perdangą (kitaip tariant, rūsio lubas), ir pamatą. Šiltinamasis sluoksnis nuo rūsio perdangos nešiltinto paviršiaus turi būti įgilintas bent 60 cm.
Jei rūsio perdanga nėra šiltinama, tai šiltinamąjį sluoksnį reikia įgilinti ne mažiau nei 60 cm nuo grunto paviršiaus, t. y. nuo vėdinamosios-drenuojamosios nuogrindos paviršiaus. Jei rūsyje nėra patalpų, kuriose reikalinga aukštesnė temperatūra, verta investuoti ne į pamato šiltinimo gylį, o į perdangos termoizoliaciją.
Pamatų termoizoliaciniam sluoksniui įrengti dažniausiai naudojamas sutankintas ekstruzinis polistirenas. Tačiau dr. Č. Ignatavičius tikina, kad kuo puikiausiai galima šiltinti ir įprastu EPS 100 putplasčiu.
Toks šiltinimas jau yra išbandytas praktiškai, ir rezultatai nė kiek nenuvylė. Tačiau svarbu, kad visi darbai būtų atlikti kruopščiai ir kokybiškai, o šiltinimo sistemą sudarančios medžiagos sumontuotos tinkamai.
Atskiro dėmesio nusipelno gumbuota vėdinamoji drenavimo membrana. Ja iš išorinės pusės gumbais į putplastį turi būti dengiamas visas polistireninio putplasčio paviršius. Iš viršaus membraną turi saugoti specialus ties nuogrindos paviršiumi montuojamas apsauginis profilis, kuris neleidžia drėgmei ir teršalams patekti tarp membranos ir polistireno. Labai svarbu, kad profilio viršutinis kraštas būtų po tinko sluoksniu.
Dėl membranos gumbų susidarantis maždaug 1 cm pločio tarpas užtikrina, kad jei tarp polistireno plokščių ir membranos atsirastų atsitiktinė drėgmė, ji galėtų netrukdomai pasišalinti. Kartu ši membrana yra ir apsauga nuo mechaninio poveikio, t. y. nuo akmenų, kurie sudaro nuogrindą.
Kartais bijoma, kad gumbuota membrana įsispaus į polistireną. Atlikus bandymus, paaiškėjo, jog tai atsitiks tik tuo atveju, jei membrana bus veikiama 15 tonų į kv. metrą slėgiu! Tokių apkrovų pamatai iš grunto pusės tiesiog nepatiria.
Įrengiant nuogrindą, svarbu atkreipti dėmesį į užpildą. Tam visiškai netinka skalda, ant kurios šiurkštaus paviršiaus teršalai labai greitai ir tvirtai prikimba, o skalda gana greitai pažaliuoja, mat teršaluose įsiveisia įvairių mikroorganizmų. Geriausia naudoti nedidelius 30–60 mm skersmens apvalius glotnius akmenukus, kurių supiltas sluoksnis turėtų būti ne mažiau kaip 25 cm
Pastatų statyba ir modernizacija yra labai svarbūs procesai, kurių rezultatai turi atlaikyti dešimtmečius oro sąlygų kaitos ir kitų išbandymų. Todėl juose negalima pamiršti kokybės. Tai ypač aktualu, kai kalbame apie naudojamas šiltinimo medžiagas, tokias kaip polistireninis putplastis. Kad būtų užtikrinta jo kokybė, svarbu žinoti, kaip galima įsitikinti, jog naudojama medžiaga yra aukštos kokybės. Pastaruoju metu […]
Statybos srityje naujovės yra pažangos pagrindas. Tarp daugybės pramonę keičiančių medžiagų ir metodų polistireninis putplastis (EPS) išsiskiria kaip universalus sprendimas, užtikrinantis tokį efektyvumą ir tvarumą kaip niekada anksčiau. Nuo izoliacijos iki lengvų konstrukcijų – EPS iš esmės keičia mūsų statybos būdą, suteikdamas daugybę privalumų, kurie atitinka įvairius statybos poreikius. Šilumos izoliacija Vienas iš pagrindinių EPS […]
Šiandien, kai didėja aplinkosauginis sąmoningumas, labai svarbu rasti tvarius atliekų tvarkymo sprendimus. Tarp medžiagų, su kuriomis susiduriama šalinant atliekas, išskirtina putų polistirenas (EPS), nes jis plačiai naudojamas pakuotėms, statyboms ir izoliacijai. Tačiau pažanga perdirbimo technologijose atvėrė galimybes EPS atliekas paversti vertingais ištekliais, atveriant kelią žiedinei ekonomikai. Poreikis perdirbti EPS EPS, dar žinomas kaip polistireninis putplastis, […]
Vykstant diskusijoms apie aplinkos tvarumą, akivaizdu, kad EPS (polistireninis putplastis) atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant ekologines ir tvarumo problemas. EPS yra ne tik pakavimo ar izoliacijos sprendimas, bet ir raktas į tvarias inovacijas ir atsakingą aplinkos tvarkymą. Šiame trumpame tekste sužinokite, kaip EPS ir tvarumas yra suderinami. Klaidingų įsitikinimų išsklaidymas Nepaisant vyraujančių klaidingų įsitikinimų apie EPS […]
Statybose, kur inovacijos atitinka efektyvumo poreikį, polistireninis putplastis (EPS) tampa transformuojančiu sprendimu, leidžiančiu architektams ir statybininkams išplėsti galimybių ribas. Pritaikymas ir pritaikomumas: EPS pranašumas EPS yra išskirtinis pasirinkimas tiems, kurie siekia neprilygstamo pritaikomumo statybos projektuose. Architektai ir statybininkai atranda, kaip EPS sprendimai pakylėja jų kūrinius į naujas aukštumas. EPS universalumas leidžia architektams pritaikyti sprendimus tiksliai […]
Statybos – tai permaininga kelionė, kuri formuoja fizinį kraštovaizdį, tačiau kas vyksta po to, kai nusėda dulkės ir pastatai iškyla? EPS asociacijoje tikime, kad kelionė nesibaigia statybomis; ji tęsiasi iki įsipareigojimo siekti tvarumo per mūsų EPS perdirbimo iniciatyvas. Atliekų pavertimas vertybe Įsivaizduokite pasaulį, kuriame atliekos tampa vertingu ištekliumi. Tokia yra mūsų EPS perdirbimo iniciatyvų esmė. […]
Pastatų statyba ir modernizacija yra labai svarbūs procesai, kurių rezultatai turi atlaikyti dešimtmečius oro sąlygų kaitos ir kitų išbandymų. Todėl juose negalima pamiršti kokybės. Tai ypač aktualu, kai kalbame apie naudojamas šiltinimo medžiagas, tokias kaip polistireninis putplastis. Kad būtų užtikrinta jo kokybė, svarbu žinoti, kaip galima įsitikinti, jog naudojama medžiaga yra aukštos kokybės. Pastaruoju metu […]
Statybos srityje naujovės yra pažangos pagrindas. Tarp daugybės pramonę keičiančių medžiagų ir metodų polistireninis putplastis (EPS) išsiskiria kaip universalus sprendimas, užtikrinantis tokį efektyvumą ir tvarumą kaip niekada anksčiau. Nuo izoliacijos iki lengvų konstrukcijų – EPS iš esmės keičia mūsų statybos būdą, suteikdamas daugybę privalumų, kurie atitinka įvairius statybos poreikius. Šilumos izoliacija Vienas iš pagrindinių EPS […]
