Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS) sveikina Europos Komisijos inicijuojamą „Renovacijos bangą“ ir tikisi efektyviai prisidėti prie „žaliosios“ darbotvarkės įgyvendinimo. Viešųjų ir privačių pastatų renovacija yra pagrindinė priemonė, kurią naujasis Europos žaliasis kursas (European Green Deal) įvardija kaip esminę iniciatyvą, kuria siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą statybų sektoriuje.
Pasak EUMEPS pranešimo, vienas didžiausių iššūkių Europos Sąjungai ir jos planams įgyvendinti Europos žaliąjį kursą yra žinoti, nuo ko pradėti. ES vandenilio strategija, pastatų efektyvumas, žiedinė ekonomika ir kuo daugiau atsinaujinančių šaltinių skamba puikiai, tačiau viso to negalima pasiekti iš karto.
„Komisijos raginimas sukurti ES „Renovacijos bangą“ yra akivaizdžiai naudingas įmonėms, gaminančioms didelio efektyvumo izoliaciją esamų pastatų stogams ir sienoms”,– sako EUMEPS prezidentas Paolo Garbagna. „Tačiau „Renovacijos banga“ taip pat galėtų skatinti kitus didelių siekių tikslus, įskaitant didesnį perdirbtų medžiagų naudojimą“.
Europoje yra daug senų pastatų, tačiau kasmet Europos Sąjungoje jų atnaujinama tik apie 1 proc. Tai reiškia, kad šildant ir vėsinant pastatus iššvaistoma daug vertingos energijos, kurią galima būtų sutaupyti, jei pastatai būtų energiškai efektyvesni. Sumažinus iššvaistomos energijos kiekį, tampa realiau įgyvendinti ES siekį iki 2050 m. eliminuoti CO2 poveikį klimatui.
„EUMEPS palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įgyvendinti „Renovacijos bangą“ ir jos strategijos metmenis, paskelbtus gegužę”, – sako Paolo Garbagna. „Ši iniciatyva yra puiki galimybė paspartinti renovaciją siekiant ES klimato bei energijos vartojimo efektyvumo tikslų. Mes sutinkame, kad didesnis renovacijos mastas gali tapti svarbia paskata kuriant darbo vietas ir skatinant ekonomikos atsigavimą atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją. Mes remiame Komisijos tikslą įgyvendinti „Renovacijos bangą“ laikantis žiedinės ekonomikos principų.“
Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis pastebi, kad Lietuvoje vykstanti diskusija dėl senų daugiabučių atnaujinimo tempų iš esmės nesiskiria nuo nuotaikų visoje Europoje.
„Atsižvelgiant į galiojančius įstatymus ir finansavimo modelius, Lietuvoje iki šiol padaryta tai, ką, objektyviai vertinant, ir galėjome padaryti. Tačiau kilusi pandemija ir dėl jos numatyti ekonomikos skatinimo planai visus Lietuvoje ragina rimčiau atsigręžti į pastatų renovaciją kaip į galimybę gauti ne tik trumpalaikės, bet ir ilgalaikės naudos visuomenei”,– sako S. Skrodenis.
Neseniai Vokietijos valdžios institucijų užsakymu atliktas nepriklausomas lyginamasis vertinimas pabrėžė išskirtinį EPS izoliacijos ekologinį patrauklumą per visą jo gyvavimo ciklą. Daugelyje svarbiausių panaudojimo sričių programų EPS izoliacija laikoma ekologiškiausia alternatyva palyginti su atsinaujinančiomis, mineralinėmis ar kitomis sintetinėmis medžiagomis.
P. Garbagna pabrėžia, kad EPS sudaro 98 proc. oro, „todėl jis iš prigimties yra efektyvus naudojamų išteklių atžvilgiu. Dėl išskirtinio izoliacijos efektyvumo EPS izoliacija sutaupo daug energijos ir CO2 per visą ilgą tarnavimo laiką, kuris kartais gali trukti ir 100 metų. Pasibaigus jo eksploatavimo laikui, jis gali būti perdirbamas, įskaitant ir naujos pastato izoliacijos gamybą“.
Remiant ES programai LIFE, EUMEPS su partneriais įgyvendino projektą „PolyStyreneLoop“, kuris pramoniniu mastu parodė, kad uždaro ciklo EPS izoliacijos gaminių perdirbimas yra ekonomiškai pagrįstas.
„Pastatų renovacija taip pat gali prisidėti sukuriant perdirbtų medžiagų paklausą ir taip skatinti žiedinę ekonomiką. EPS jau plačiai perdirbamas, tačiau jo vis tiek per daug patenka į sąvartynus ir deginimo įrenginius, nes trūksta efektyvių surinkimo ir perdirbimo sistemų. Kadangi EPS kaip pastato izoliacija gali būti pagaminta iš perdirbtų EPS dėžučių žuviai ir kitų įprastų pakuočių, „Renovacijos banga“ gali netiesiogiai skatinti visų EPS atliekų paklausą”, – sako jis.
EPS pramonė siekia toliau didinti EPS perdirbimą investuodama į naujas technologijas. EUMEPS yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 m. perdirbs 46 proc. EPS atliekų, t. y., 257 000 tonų per metus. EUMEPS taip pat aktyviai bendradarbiauja su daugiau nei 200 kitų „Circular Plastics Alliance“ susivienijimo dalyvių, siekdama Europoje iki 2025 m. kartu panaudoti 10 milijonų tonų perdirbto plastiko. Inicijuotas Europos Komisijos, šis aljansas atstovauja visai Europos plastiko pramonei.
S. Skrodenis pažymi, kad Lietuvos polistireninio putplasčio asociacijos nariai surenka ir pristato perdirbėjams jų pagaminto putplasčio atraižas. Be to, kai kurios įmonės iškastines žaliavas, reikalingas energijai EPS gaminti, jau keičia atsinaujinančiomis žaliavomis.
„Nors ES ir nacionaliniai politikos formuotojai pagrįstai sutelkia dėmesį į pandemijos poveikio mažinimą, klimato kaita žada dar didesnius sutrikimus”, – sako P. Garbagna. „Kuo ilgiau šalys laukia, kol pradės mažinti anglies dvideginio išmetimą, tuo sunkiau ir brangiau tai bus padaryti. CO2 eliminavimas ir energijos vartojimo efektyvinimas reikalauja kintančio požiūrio į mūsų gyvenimo būdą, ir statybų sektorius šiame virsme vaidina lemiamą vaidmenį“.
Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija yra EPS pramonės balsas Briuselyje. EUMEPS nariai yra 23 nacionalinės asociacijos, atstovaujančios EPS gamintojams, žaliavų ir priedų tiekėjams, EPS perdirbėjams ir gamybinės įrangos įmonėms. Visoje EPS tiekimo grandinėje EUMEPS vienija maždaug 1000 įmonių, daugiausia mažų ir vidutinio dydžio, kuriose iš viso dirba apie 60 tūkst. žmonių.
Lietuvos polistireninio putplasčio asociacija EUMEPS nare yra nuo 2006 metų. PPA nariai yra „Baltijos polistirenas“, „Kauno šilas“, „Šilputa“ ir “Ukmergės gelžbetonis“.
