Stogai priklauso prie pagrindinių pastatų konstrukcijų. Stogai, sutapdinti su šilumos izoliacija, apsaugo pastatus nuo šalčio, karščio, atmosferinių kritulių, teršalų, triukšmo, UV spindulių ir kt. poveikio. Tokių stogų vertė sudaro apie 2,5–8 % viso pastato vertės. Kai sutapdinti stogai yra nekokybiški, žalos vertė gali būti žymiai didesnė. Pro sutapdintus stogus į išorę išeina 10–25 % šilumos energijos. Esant prastam stogų apšiltinimui ar blogai apsaugai nuo drėgmės bei teršalų, stogai gali peršalti ir pastatuose gali padidėti šilumos nuostoliai. Patalpose gali susidaryti ≥ 80 % santykinis oro drėgnis ir ant lubų bei šalia jų gali pradėti veistis mikroorganizmai – mikromicetai; patalpose gali susidaryti antisanitarinė aplinka ir imti gesti žemiau esančios konstrukcijos bei jų apdaila.
Stogai skirstomi į plokščiuosius ir šlaitinius. Plokščiųjų stogų nuolydis yra nuo 0.7° iki 7°. Jie dažniausiai daromi tuose daugiaaukščiuose pastatuose, kuriuose įrengta vidinė vandens nutekėjimo sistema. Plokštieji stogai gali būti neeksploatuojami ir eksploatuojami – paverčiami terasomis, apželdinami. Šlaitinių stogų nuolydis yra > 7°. Jie dažniausiai daromi su išorinio vandens nutekėjimo sistema. Laikančioji stogo konstrukcija, šilumos izoliacija bei hidroizoliacinė danga tarpusavyje turi būti patikimai sutvirtintos. Kai jos sutvirtinamos prastai, stogus nuplėšia vėtros, nepriklausomai nuo šiltinamų medžiagų tipo (38, 39 pav.). Stogų tvirtinimo sprendimai turi būti pagrįsti skaičiavimais, o eksploatuojamuose pastatuose ir natūriniais bandymais.
Plokštieji neeksploatuojami ir eksploatuojami stogai dažniausiai yra daromi virš gelžbetoninio, rečiau – virš metalinio ar medinio pagrindo. Polistireninis putplastis naudojamas naujų stogų (40, 41, 42 pav.) bei eksploatuojamų stogų (43 pav.) ir eksploatuojamų pastatų stogų papildomam šiltinimui (44 pav.). Stogo šilumos izoliacija – termoizoliacinis sluoksnis gali būti daromas vieno arba kelių sluoksnių. Kai šilumos izoliacija daroma kelių sluoksnių, t. y., apatinio ir viršutinio, sluoksnių, jų siūlės neturi sutapti. Atstumas tarp siūlių turi būti ≥ 200 mm. „Kryžmiškas“ sluoksnių sujungimas neleistini. Polistireninio putplasčio plokštės turi būti glaudžiai sujungtos su pagrindu. Tarpai turi būti užsandarinti.
Plokščiųjų stogų nuolydžius rekomenduojama formuoti polistireniniu putplasčiu. Stogo šiltinimo sistema prie pagrindo tvirtinama mechaniškai smeigėmis arba klijuojama. Jei stogų hidroizoliacinės dangos dengiamos balastinio žvyro arba dirvožemio sluoksniu, stogo šiltinimo sistema prie pagrindo netvirtinama. Tvirtinimo smeigės turi būti atsparios korozijai.
Nesant galimybės stogo šiltinimo sistemą tvirtinti prie pagrindo mechaniškai, ji turi būti klijuojama specialiais klijais. Tačiau stogo kampuose ir jo kraštų zonose (arba kai dirbama žemos temperatūros sąlygomis), būtina ją papildomai tvirtinti smeigėmis. Prieš pradedant klijuoti stogo šiltinimo sistemos polistireninį putplastį prie pagrindo, jo paviršius nugruntuojamas. Polistireninis putplastis prie pagrindo klijuojamas linijiniu būdu. Klijų juostų kiekis, reikalingas polistireniam putplasčiui priklijuoti prie stogo pagrindo.
Kai tenka papildomai šiltinti eksploatuojamo pastato stogą, būtina atlikti jo būklės išsamią patikrą. Jeigu eksploatuojamo pastato hidroizoliacinė stogo danga yra pažeista, sudrėkusi ar užteršta, jei suardyta stogo šilumos izoliacija, apgadintas garso izoliacijos sluoksnis, pažeistas vietas būtina sutaisyti, išvalyti, išdžiovinti ir tik po to stogą papildomai šiltinti ir dėti naują hidroizoliacinę dangą.
Stogų šiltinimas
Stogų renovacijos problemos ir šiltinimas polistireniniu putplasčiu
Neseniai Prahoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje stogų šiltinimo klausimams, polistireninis putplastis pavadintas viena efektyviausių... Read more