Straipsnis iš žurnalo Statyk
Išorinių pastato sienų šiltinimas – vienas svarbiausių modernizavimo etapų. Netgi kyla daug gyventojų aistrų dėl to, kuo ir kaip jas šiltinti, kokį fasadą – vėdinamąjį ar nevėdinamąjį – pasirinkti, kuo sienas apdailinti.
Daugiabučių modernizavimas – tai ne tik gyvenamųjų namų atnaujinimas, siekiant kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės, sutaupytos šilumos ar mažesnių mokesčių už ją. Tai ir ilgesnis pastato eksploatavimo laikas, estetiškesnė aplinka, geresnė gyvenimo kokybė, didesnė būsto vertė. Visi norime gyventi geriau ir patogiau. Visi ieškome kokybiškų daiktų bei paslaugų ir nė kiek nesistebime, kai tie geresnieji kainuoja daugiau.
Žinome, kad pagaminti kokybišką produktą užtrunka, kad tam reikia tinkamos žaliavos, kvalifikuotų specialistų, gal net mokslinių tyrimų. Todėl net kasdienių daiktų ieškome atidžiai studijuodami atsiliepimus ir klausdami rekomendacijų.
Deja, kai kalba pasisuka apie būsto modernizavimą, svarbiausiu kriterijumi dažniausiai tampa kaina. Kuo mažesnė – tuo geriau. Tarsi namas mums būtų mažiau svarbus už batus, televizorių ar telefoną. Bet juk būsto kokybė tiesiogiai susijusi su gyvenimo kokybe ir net gyventojų sveikata, todėl ir dėmesys jo būklei turėtų būti gerokai didesnis.
Polistireninis putplastis - patogus pasirinkimas namo renovacijai
Jau keliolika metų statybos rinkoje dirbančios bendrovės „Alvista“ direktorius Kęstutis Kuzminskas sako, kad visi šie klausimai susiję, o, apsisprendus dėl vieno, neretai natūraliai atsakoma ir į kitus. Pavyzdžiui, pasirinkus tinkuojamąjį fasadą, galima rinktis iš visų šiltinamų jų medžiagų, o štai vėdinamajam fasadui tinka ne visos. Tačiau iškart priduria: „Dirbdami Alytaus apskrityje, mes beveik visuomet įrenginėjame tinkuojamą nevėdinamąjį fasadą, šiltintindami jį polistireniniu putplasčiu, o štai vėdinamojo fasado atnaujinamam daugiabučiui įrengti dar neteko.“
Įmonės vadovas mano, jog taip yra dėl to, kad, pasirinkus tinkuojamąjį fasadą, jį galima šiltinti polistireniniu putplasčiu, kuris yra gerokai pigesnis už mineralinę vatą. Rinkdamiesi savo namui termoizoliacinę medžiagą, daugiabučių gyventojai yra priversti kreipti dėmesį į kainą.
„Tai pigiausia šiltinimo medžiaga. O ir darbininkai, kuriems reikia dirbti su šia medžiaga, polistireną mėgsta labiau: jis nedulka, dėl mažo svorio jį kur kas lengviau užkelti į viršutinius aukštus, jį lengviau apdoroti, vienu žodžiu – su juo lengviau ir paprasčiau dirbti“
Renovacijos kokybę gerina gyventojų ir statybininkų dialogas
Rangovams tenka dirbti su tomis medžiagomis, kurios yra įtrauktos į investicinį planą. Kokios jos bus, priklauso nuo gyventojų pasirinkimo, o šis neretai – nuo gerų ar prastų pavyzdžių kituose daugiabučiuose. Darbų kokybė gyventojų nuomonei daro didelę įtaką: netinkamai pritvirtinta tikrai gera šiltinamoji medžiaga neduos laukto rezultato, namo gyventojai skųsis, o jų kaimynai ims abejoti ne tik rangovo kompetencija, bet ir naudotos medžiagos veiksmingumu.
„Žinoma, pasitaiko ir klaidų, juk dirba žmonės, ne robotai. Dažniausiai tai – netiksliai suleistos siūlės, kampai. Vis dėlto reikia suprasti, kad dėl kreivų senųjų pastatų sienų sunku darbus atlikti itin tiksliai. Tačiau turiu pasidžiaugti, kad atliekamų darbų kokybė pastaruoju metu tikrai pagerėjo“, – sako K. Kuzminskas. Kaip pavyzdį jis nurodo polistireninio putplasčio plokščių tvirtinimo prie sienų būdą: darbininkams jau nekyla klausimo, kodėl jos turi būti klijuojamos perimetriniu – taškiniu, o ne tik taškiniu būdu.
Pašnekovas pastebi ir didėjantį pačių gyventojų supratingumą: „Konstruktyvi daugiabučio gyventojų kontrolė – gera tendencija. Žmonėms vis labiau rūpi, kas ir kaip daroma. Jie daugiau žino ir apie naudojamas medžiagas, ir apie tai, kaip turi būti su jomis dirbama. Be to, motyvuotos pastabos ar klausimai padeda ir mums patiems pažvelgti į savo darbą iš šalies.“
Lietuviškos statybinės medžiagos nenuvilia
K. Kuzminskas sako, kad jo vadovaujama įmonė dažniausiai naudoja lietuviškas, tačiau laiko jau patikrintas termoizoliacines medžiagas ir statybinius mišinius. Pamatus šiltina ekstrudiniu, o išorės sienas – įprastu polistireniniu putplasčiu, pavyzdžiui, „Šiloporu“ (UAB „Kauno šilas“) arba „Termoporu“ (AB „Ukmergės gelžbetonis“).
Taip pat naudoja sistemą „PRO Thermo Wall“ (UAB „Alkesta“) – klijus termoizoliacinėms plokštėms pritvirtinti, armuojamuosius mišinius, fasadinius glaistus, tinkus, dažus bei gruntus. „Tai vietos gamintojų produkcija, kurios kokybė mūsų dar niekada nenuvylė“, – teigia bendrovės „Alvista“ vadovas.
Tinkamas vėdinimas - kokybiško būsto garantas
Kai kas vis dar mano, kad polistireninis putplastis – nekvėpuojanti medžiaga, todėl iš patalpų ir konstrukcijų nepasišalina drėgmė, į sienas esą įsimeta pelėsis, kyla kitų bėdų. K. Kuzminskas turi tvirtą nuomonę: „Dėl to, kad pastatuose kaupiasi drėgmė, kaltas ne putplastis. Bėda ta, kad pastate nėra vėdinimo arba jis netinkamas, nepakankamas.
Žmonės vis dar labai retai įrengia priverstinio (mechaninio) vėdinimo sistemas daugiabučiuose. Mes nė karto neturėjome progos tokią sistemą montuoti modernizuojamame name, dažniausiai apsiribojama tik natūralios ventiliacijos šachtų išvalymu ir langais su orlaidėmis.“
