Saulius Skrodenis
Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas
Kodėl naujų gyvenamųjų namų fasadai ilgai džiugina akį, o renovuojamų daugiabučių dažnai ima ir pažaliuoja? Pažaliuoja dėmėmis, dryžiais ar taškais, kurie ilgainiui vis labiau bado akis ir menkina renovacijos teikiamą naudą.
Atsakymas labai paprastas. Šiltinant senus daugiabučius ir siekiant tai padaryti už kuo mažesnę kainą, jų fasadams dažniausiai naudojamos ne pačios kokybiškiausios medžiagos bei elementai ir netinkamai parenkami šiltinimo sprendiniai. Šios tradicijos ir įpročių tebesilaikoma ir rengiantis naujajai Europos Komisijos inicijuotai „Renovacijos bangai“.
Pelėsį ir dumblius pritraukia drėgmė
Apskritai, Lietuvos klimatas yra palankus pelėsiui ir dumbliams užsiveisti ant fasado, ir kuo mažiau jis gauna saulės, tuo ta terpė jiems palankesnė. Todėl daugiausia žaliuoja į Šiaurę ir Vakarus žvelgiantys namų fasadai. Šie mikroskopiniai grybai (mikromicetai) randa puikią terpę veistis nepriklausomai nuo įrengtos šiltinimo sistemos tipo – tiek ant vėdinamų, tiek ant tinkuojamų termoizoliacinių sistemų.
Saulės apšviesti fasadai išdžiūsta greičiau ir nepageidaujamiems svečiams tampa mažiau patrauklūs. Greičiau išdžiūsta – ir todėl atbaido dumblius – ir tos nedidelės fasado vietos, kurios išdžiūsta greičiau už šalia esančius plotus, ir todėl atsiranda šviesesni dryžiai ar nedideli apskritimai. Tos šviesesnės dėmės mums leidžia fasadą „matyti kiaurai“, kadangi jos parodo, kokie šiltinimo medžiagos tvirtinimo elementai naudoti – nepriklausomai nuo to, ar tai vėdinama, ar tinkuojama termoizoliacinė sistema.
Jei matyti blyškesnės dėmės pažaliavusiame fasade, tai reiškia, kad tvirtinimo elementai buvo blogos kokybės arba darbai atlikti nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Kaltas greičiausiai yra ir netinkamų sprendinių parinkimas dar projektavimo stadijoje.
Šioje išorinėje sudėtinėje termoizoliacinėje sistemoje puikiai „persišviečia“ tvirtinimo elementai tiek šviesesnėje, tiek ir tamsesnėje jo dalyje. Neabejotinai panaudotos metalinės konstrukcijos, kurios sukuria stiprius šilumos (arba šalčio; nelygu, apie ką kalbame – ar apie greičiau išdžiūstantį fasado plotą dėl iš pastato vidaus gaunamos šilumos, ar apie šalčio skverbimąsi į pastatą žiemą) tiltus. Taip pat aiškiai matyti, kad fasado apačioje virš stogelio, kur atiteka visas vanduo, pažaliavimas daug stipresnis.
Šio tinkuoto fasado dešinėje matome, kad po stogu jis visiškai švarus, kadangi apsaugotas nuo lietaus, tačiau žemiau matome taškus tose vietose, kur šiltinamoji medžiaga smeigėmis pritvirtinta prie sienos. Akivaizdu, kad smeigių galvutės neįleistos į šiltinamąjį sluoksnį ir nenaudotos dengiančios tabletės, tad kiekvienos dėmės kaina – 5 cnt. (kiek kainuoja viena tabletė) ir šiek tiek fasadų montuotojų pastangų.
Jei mažiausia projekto kaina nebūtų svarbiausias argumentas, renkantis šiltinimo sistemą, tai investicijų planų, kurie yra pirmasis renovacijos projektavimo žingsnis, rengėjai gyventojams greičiausiai būtų atvirai paaiškinę, kokį vaizdą lems keli sutaupyti eurai. Renovacijos administratoriai turėtų neberizikuoti savo reputacija ir neslėpti informacijos apie faktinius šilumos tiltelius vėdinamuose fasaduose.
Sertifikuotos sistemos padėtį pagerintų
Lietuvos šiltinimo medžiagų gamintojai ir jų kolegos, tiekiantys komponentus išorinėms tinkuojamoms sudėtinėms termoizoliacinėms sistemoms ETICS (angl. External Thermal Insulation Composite System), nuo pat daugiabučių modernizavimo Lietuvoje pradžios visada galėjo pasiūlyti geresnius gaminius, nei realiai buvo naudojami.
Taip yra ir dabar, besirengiant „Renovacijos bangai“. Pragyvenimo lygiui Lietuvoje kylant, patys rengiamės kaip vakariečiai, tačiau savo būstus linkę „aprengti“ bet kuo, kad tik būtų pigiau. Tas „bet kas“ – iš kuo įvairiausių gamintojų surankioti pigiausi komponentai, kurių ir kokybė abejotina, ir jų suderinamumas negarantuoja, kad bus pasiektas norimas rezultatas. Tačiau statybos reglamentas, apibrėžiantis vėdinamų fasadų šiltinimo sistemų projektavimą, projektuotojams leidžia tokius sprendinius parinkti!
Užuot rinkoje įtvirtinusi kokybę garantuojančius standartus, atleidžia vadžias. Aplinkos ministerija sausio sausio 29 d. be aiškių argumentų panaikino nuo sausio 1 d. įsigaliojusį reikalavimą pastatų projektavimui ir statybai naudoti tik tas vėdinamas sistemas, kurios turi Europos techninį įvertinimą (ETĮ) ir yra paženklintos CE ženklu arba kurios turi Nacionalinį techninį įvertinimą (NTĮ).
Tai reiškia, kad projektuotojai ir toliau rengs projektus, apdailai naudodami neaiškios paskiries keramikines plyteles, pritvirtintas keliais nerūdijančio plieno varžteliais. Kas šiandien gali įvertinti, kada skirtingų metalų elektrolizės procesai atliks savo juodą darbą ir tos plytelės pradės masiškai byrėti nuo daugiaaukščių fasadų dėl surūdijusių laikančių varžtelių ar dėl nuskilusių plytelių kampų?
Aplinkos ministerija vėl sugrąžino tvarką, kai projektuotojai paprasčiausiai neturi galimybių parengti projektus su vėdinamomis sistemomis, atsižvelgdami į elementus sudarančias medžiagas, kurios turi būti natūraliai atsparios korozijai, drėgmei, pelėsiams ir ultravioletinei spinduliuotei – arba jos prieš naudojimą turi būti atitinkamai apsaugotos. Kaip nurodoma reglamente, projektuojant vėdinamos sistemos elementų atsparumas nurodytiems poveikiams turi būti pagrįstas bandymais pagal tų gaminių standartų reikalavimus. Ar bent vienas projektuotojas yra atlikęs tokius bandymus? Tačiau tokie projektai praslysta pro projekto ekspertizių rangovus ir pakliūva techniniams prižiūrėtojams, kad jie patvirtintų „Pritariu statyti”.
Taip pat lieka neaišku, kodėl statybos reglamente nuo 2019 metų nebeliko šilumos konvekcijos įtakos poveikio įvertinimo, skaičiuojant ir parenkant šiltinimo medžiagos storį. Kas per vieną naktį kai kurias termoizoliacines medžiagas „pašiltino“ 15-20 proc.? Juk dar vidurinės mokyklos fizikos pamokose sužinojome, kad konvekcija – kaip ir spinduliavimas ar šilumos laidumas – yra vienas šilumos perdavimo būdų, turintis didelės įtakos medžiagos termoizoliacinėms savybėms. Kas ir kodėl Lietuvoje išrado tokį „dviratį“, kuriuo niekas daugiau nevažinėja, kodėl ignoruojami Europos Sąjungoje priimti standartai?
Specialistai vis garsiau kalba apie netinkamai parengtus modernizuojamų daugiabučių vėdinamo fasado projektus. Apie tai buvo diskutuota ir Lietuvos statybininkų asociacijos Renovacijos komiteto nuotoliniame posėdyje. Statybos produktų sertifikavimo centro vadovas Valdemaras Gauronskis patvirtino nepakankamą rengiamų projektų kokybę, iš dalies ir jų neatitikimą reglamentų reikalavimams.
Gerą daugiabučių atnaujinimo rezultatą gali lemti tinkamai parinkti sprendiniai dar rengiant investicijų planą. Šiame etape butų ir kitų patalpų savininkai turi gauti išsamią ir teisingą informaciją apie fasadų šiltinimo sistemas, naudojamų medžiagų ir komponentų savybes, jų gamybos ir eksploatavimo poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, perdirbimo galimybes fasadą ar visą pastatą demontuojant. Neleistina, kad projektuotojams sudaromos galimybės projektuoti pažeidžiant reglamentus, kad neprincipingai atliekamos projektų ekspertizės.
Sakoma, iš pykčio net paraudonavo. Gal todėl, kad dėl pigumo jo fasadas pažaliavo?
(titulinė nuotrauka – betalt.lt)
