Visiems žinoma tiesa – drėgmė ypač kenkia cokoliams, rūsio sienoms ir pamatams. Kartu su atmosferos ir grunto drėgme į patalpas skverbiasi šaltis, o taip atkeliauja įvairiausios problemos, tarp jų ir pelėsis. Todėl pamatų šiltinimas yra pakankamai sudėtingas uždavinys į kurį turi būti kreipiamas didelis dėmesys.
Cokolio suderinimas su nuogrinda
Cokolio šiltinamojo sluoksnio su tinko apdaila įrengimas turi būti suderintas su nuogrinda. Kitaip tariant, šiltinant pamatą, būtina tinkamai įrengti vėdinamąją-drenuojamąją nuogrindą.
Jeigu ji bus įrengta atmestinai, drėgmė labai greitai gali niekais paversti visą pamato šiltinimo ir apdailos sluoksnį.
Statybos techniniame reglamente 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos“ nurodyta pamato šiltinimo schema su uždara betonine nuogrinda. Tačiau tokiu atveju cokolio apdaila tiesiogiai yra veikiama kritulių, negana to, ji papildomai drėksta ir dėl kritulių, atšokusių nuo tokios nuogrindos.
Gendanti cokolio šiltinimo tinkuota sistema, esanti prie uždaros nuogrindos po 3 metų
Be to, grunto drėgmė negali pasišalinti per uždaro tipo nuogrindą, tad ji, ypač pavasarį, iš grunto kyla aukštyn: ima skverbtis į cokolio šiltinimo sistemą ir per apdailos sluoksnį, jį ardydama, pasišalina į aplinką.
Tinkamai įrengta vėdinamoji-drenuojamoji nuogrinda sudaro galimybę lietaus vandeniui, nutekėjusiam nuo fasado į gruntą, kartu su grunte esančia drėgme laisvai pasišalinti per akmenų užpildą. Šiuo atveju drėgmei garuoti niekas netrukdo, cokolio šiltinamasis ir apdailos sluoksniai lieka nesugadinti.
dr. Česlovas Ignatavičius, Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas
Pastato pamato šiltinimas yra pakankamai sudėtingas uždavinys ir tampa dažna problema eksploatacijos metu. Daugiausia gedimų pasitaiko cokoliuose bei žemėje įgilintose konstrukcijose. Gedimai daugiausia susieję su drėgmės poveikiu. Kai prie cokolių daroma uždara nuogrinda, ant jos kaupiasi drėgmė ir įvairūs teršalai, veisiasi samanos bei kiti organizmai. Lietus aptaško cokolių apdailą ir jie tampa drėgni, murzini, dėmėti, iš jų veržiasi druskos. Lietus bei grunte esanti drėgmė su teršalais pro atsitiktines vietas gali prasiskverbti ir į cokolio apdailą.
Pamato šiltinimo gylis
Kad šaltis neprasiskverbtų į modernizuojamų pastatų patalpas per grindis, reikia apšiltinti ir rūsio perdangą (kitaip tariant, rūsio lubas), ir pamatą. Šiltinamasis sluoksnis nuo rūsio perdangos nešiltinto paviršiaus turi būti įgilintas bent 60 cm.
Jei rūsio perdanga nėra šiltinama, tai šiltinamąjį sluoksnį reikia įgilinti ne mažiau nei 60 cm nuo grunto paviršiaus, t. y. nuo vėdinamosios-drenuojamosios nuogrindos paviršiaus. Jei rūsyje nėra patalpų, kuriose reikalinga aukštesnė temperatūra, verta investuoti ne į pamato šiltinimo gylį, o į perdangos termoizoliaciją.
Pamatų, rūsio, sienų ir cokolių šiltinimas
Prie tinkuojamų rūsio sienų bei jų cokolių (šiltintų ir nešiltintų) rengiamos vėdinamosios-drenuojamosios nuogrindos.
Jei nuogrindos uždaros, cokoliui šiltinti naudojama vėdinama, o ne tinkuojama šiltinimo sistema.
Pastato be rūsio cokolis šiltinamas mažiausiai 600 mm žemiau pirmo aukšto grindų šilumos izoliacijos.
Grunte gumbuota membrana klojama gumbais į polistireninį putplastį.
Gumbuotos membranos viršutinę dalį būtina dengti 100 mm pločio apsauginiu profiliu, o jo viršutinę dalį – armuotu tinku.
Juostinio pamato cokolio šiltinimas tinkuojama sistema
Tinka įprastas putplastis
Pamatų termoizoliaciniam sluoksniui įrengti dažniausiai naudojamas sutankintas ekstruzinis polistirenas. Tačiau dr. Č. Ignatavičius tikina, kad kuo puikiausiai galima šiltinti ir įprastu EPS 100 putplasčiu.
Toks šiltinimas jau yra išbandytas praktiškai, ir rezultatai nė kiek nenuvylė. Tačiau svarbu, kad visi darbai būtų atlikti kruopščiai ir kokybiškai, o šiltinimo sistemą sudarančios medžiagos sumontuotos tinkamai.
Vėdinamoji drenavimo membrana
Atskiro dėmesio nusipelno gumbuota vėdinamoji drenavimo membrana. Ja iš išorinės pusės gumbais į putplastį turi būti dengiamas visas polistireninio putplasčio paviršius. Iš viršaus membraną turi saugoti specialus ties nuogrindos paviršiumi montuojamas apsauginis profilis, kuris neleidžia drėgmei ir teršalams patekti tarp membranos ir polistireno. Labai svarbu, kad profilio viršutinis kraštas būtų po tinko sluoksniu. Dėl membranos gumbų susidarantis maždaug 1 cm pločio tarpas užtikrina, kad jei tarp polistireno plokščių ir membranos atsirastų atsitiktinė drėgmė, ji galėtų netrukdomai pasišalinti. Kartu ši membrana yra ir apsauga nuo mechaninio poveikio, t. y. nuo akmenų, kurie sudaro nuogrindą. Kartais bijoma, kad gumbuota membrana įsispaus į polistireną. Atlikus bandymus, paaiškėjo, jog tai atsitiks tik tuo atveju, jei membrana bus veikiama 15 tonų į kv. metrą slėgiu! Tokių apkrovų pamatai iš grunto pusės tiesiog nepatiria.
Vėdinamoji drenavimo membrana
Akmenų užpildas
Įrengiant nuogrindą, svarbu atkreipti dėmesį į užpildą. Tam visiškai netinka skalda, ant kurios šiurkštaus paviršiaus teršalai labai greitai ir tvirtai prikimba, o skalda gana greitai pažaliuoja, mat teršaluose įsiveisia įvairių mikroorganizmų. Geriausia naudoti nedidelius 30–60 mm skersmens apvalius glotnius akmenukus, kurių supiltas sluoksnis turėtų būti ne mažiau kaip 25 cm
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]
Importo statistiniai duomenys rodo, kad EPS žaliavos į Europą vis dar importuojamos iš karą kurstančių šalių, tokių kaip Rusija ir Iranas. Produktai importuojami tiesiogiai arba per trečiąsias šalis, kurios naudojasi prekybos su ES lengvatomis. Importuojamos medžiagos taip pat atkeliauja iš šalių, kurios nusprendžia remti šias nesąžiningas valstybes, pirkdamos iš jų pigias žaliavas ir energiją. Polistireninio […]
Siekdami polistireninio putplasčio (EPS) sektoriaus tvarumo, polistireninio putplasčio asociacija ir jos nariai nuolat siekia didinti EPS medžiagų, kurios yra visiškai perdirbamos, žiediškumą. To siekiama dviem būdais: panaudotų EPS pakuočių ir statybinių EPS atraižų perdirbimu, taip pat bendromis iniciatyvomis, kuriomis siekiama geriau sekti ir kiekybiškai įvertinti perdirbimo pastangas ir skleisti EPS atliekų atskiro surinkimo kultūrą. Perdirbimas: […]
EPS (polistireninis putplastis) yra plačiai naudojama medžiaga, kurią galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai. Tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai rūšiuoti, pakuoti ir priduoti polistireninio putplasčio (EPS) atliekas, kad jos būtų perdirbtos efektyviai. Rūšiavimas Polistireninis putplastis turi būti rūšiuojamas atskirai nuo kitų atliekų. Labai svarbu įsitikinti, kad EPS atliekos nėra užterštos maisto likučiais, riebalais ar kitomis medžiagomis, […]
Pasaulinėms aplinkosaugos problemoms įgaunant vis didesnę svarbą, mažai energijos naudojantys pastatai dar niekada nebuvo tokie reikalingi. Vienas iš pagrindinių sprendimų šioms problemoms gali būti polistireninis putplastis – medžiaga, dažnai nepakankamai vertinama dėl savo išskirtinių savybių, puikiai atitinkančių šiuos aplinkosaugos ir tvarumo tikslus. Šiame straipsnyje nagrinėjame pagrindinius prioritetus skatinant mažai energijos naudojančių pastatų statybą, pabrėždami tai, […]
Polistireninio putplasčio, plačiai naudojamo įvairiuose gaminiuose – nuo kavos puodelių iki pastatų izoliacijos, istorija yra ilgesnė, nei daugelis įsivaizduoja. Nors jis plačiai naudojamas neseniai, jo mokslinės šaknys siekia daugiau nei šimtmetį. Nuo mokslinio atradimo iki masinės gamybos Polistireninio putplasčio istorija prasidėjo 1839 m., kai vokiečių vaistininkas Eduardas Simonas, atlikdamas eksperimentus su natūraliu balzamu, atrado kietą […]
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]
Importo statistiniai duomenys rodo, kad EPS žaliavos į Europą vis dar importuojamos iš karą kurstančių šalių, tokių kaip Rusija ir Iranas. Produktai importuojami tiesiogiai arba per trečiąsias šalis, kurios naudojasi prekybos su ES lengvatomis. Importuojamos medžiagos taip pat atkeliauja iš šalių, kurios nusprendžia remti šias nesąžiningas valstybes, pirkdamos iš jų pigias žaliavas ir energiją. Polistireninio […]
Asociacija siekia visuomenei ir statybos rinkos dalyviams suteikti patikimos informacijos apie polistireninio putplasčio savybes bei tinkamą naudojimą.
This website uses cookies so that we can provide you with the best user experience possible. Cookie information is stored in your browser and performs functions such as recognising you when you return to our website and helping our team to understand which sections of the website you find most interesting and useful.
Strictly Necessary Cookies
Strictly Necessary Cookie should be enabled at all times so that we can save your preferences for cookie settings.
If you disable this cookie, we will not be able to save your preferences. This means that every time you visit this website you will need to enable or disable cookies again.
