Pagrindinis Naujienos Naujienos Naujosios Vyriausybės programa. Ką pasižymime ✔dėl žiedinės ekonomikos, klimato kaitos ir Renovacijos bangos
2024 04 15

Naujosios Vyriausybės programa. Ką pasižymime ✔dėl žiedinės ekonomikos, klimato kaitos ir Renovacijos bangos

Naujosios Vyriausybės programa. Ką pasižymime ✔dėl žiedinės ekonomikos, klimato kaitos ir Renovacijos bangos

Seimui patvirtinus naujosios Vyriausybės programą, Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojai vertina savo galimybes prisidėti prie ambicingų Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo.

„Programoje matome visas svarbiausias „žaliosios“ politikos tendencijas, kurios pastaraisiais metais Europos Sąjungoje atsirado ar jau net įsitvirtino. Tai džiugina, juo labiau, kad Europos polistireninio putplasčio gamintojais irgi turi savo ambicingą darbotvarkę, kuri susišaukia su dalimi Vyriausybės programos „žaliųjų“ tikslų,“ – sako Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis.

Žiedinė ekonomika. ✔

Skyriuje “Lietuvos žaliasis kursas” kaip sėkmės rodiklis įvardijamas tikslas, kad 2024 m. Lietuvos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) indeksas sieks Europos Sąjungos vidurkį, o tolimesnėje perspektyvoje, 2030 metais, sąvartynuose bus šalinama ne daugiau kaip 5 proc. atliekų (šiuo metu -24,73 proc.). Numatoma sukurti efektyviai veikiančią antrinių žaliavų rinką ir skatinti iš jų pagamintų produktų ir paslaugų paklausą.

„Europos polistireninio putplasčio gamintojai seniai rengiasi žiedinės ekonomikos iššūkiams, ir tai daro labai sėkmingai, kadangi polistireninis putplastis EPS gali būti perdirbtas bet kiek kartų nesikeičiant jo termoizoliacinėms savybėms,“ – sako S. Skrodenis. Lietuvos polistireninio putplasčio asociacijos nariai surenka ir pristato perdirbėjams jų pagaminto putplasčio atraižas.

Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS) yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 m. perdirbs 46 proc. EPS atliekų, t. y., 257 000 tonų per metus. PPA yra EUMEPS narė.

Europos polistireninio putplasčio gamintojai su partneriais įgyvendina projektą „PolyStyreneLoop“, kuris pramoniniu mastu parodė, kad uždaro ciklo EPS gaminių perdirbimas yra ekonomiškai pagrįstas.

Klimato kaitos valdymas.

Vyriausybė visų pirma numato su visuomene ir verslu susitarti dėl sektorinių darbotvarkių Nacionalinės klimato kaitos valdymo strategijai įgyvendinti, o tolimesnėje perspektyvoje, 2030 metais, 30 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 2005 m.

„Pastaraisiais metais atlikta tyrimų, putplastį ir kitas pagrindines medžiagas vertinant pagal ekologiškumą, jų paliekamą CO2 pėdsaką, žiedinę ekonomiką ar produkto gyvavimo ciklą. Šiais požiūriais statybinis putplastis EPS yra neabejotinas lyderis“, – sako PPA prezidentas S. Skrodenis.

Vokietijos valdžios institucijų užsakymu atlikti tyrimai (2019 m. ir 2020 m.) pabrėžė išskirtinį EPS izoliacijos ekologinį patrauklumą per visą jo gyvavimo ciklą. Daugelyje  svarbiausių panaudojimo sričių programų EPS izoliacija laikoma ekologiškiausia alternatyva palyginti su mineralinėmis ar kitomis sintetinėmis medžiagomis.

Kiek anksčiau, 2014 metais, britų mokslininkai ištyrė išorinių atitvarų pagrindinių šiltinimo medžiagų poveikį aplinkai. Medžiagos tirtos pagal šešiolika poveikio kriterijų, ir nustatyta, kad pagal keturiolika jų EPS palieka mažiausią pėdsaką.

Grupė Lenkijos specialistų išorinių termoizoliacinių sistemų naštą aplinkai tyrė pagal devynis aplinkos rodiklius ir nustatė, kad EPS sukelia mažiausią poveikį aplinkai.

Renovacijos banga.  ✔

Numatydama dėti pastangas, kad miestai būtų tvarūs, Vyriausybė be kita ko numato tokią iniciatyvą:

“Renovacijos banga – 1000 renovuotų daugiabučių per metus. Atnaujinsime mūsų miestus ir miestelius, įgyvendindami Europos naujojo bauhauzo iniciatyvą. Sukursime finansines ir reguliacines paskatas viešiesiems pastatams, kvartalinei renovacijai, paveldotvarkai ir restauracijai. Inicijuosime architektūrinių ir aplinkos tvarkymo geriausios praktikos katalogo parengimą. Užtikrinsime efektyvų konsultavimą investicijų planų rengimo, įgyvendinimo klausimais ir projektų vykdytojų garantinę atsakomybę. 2030 m. bent 15 proc. visų rangos darbų bus susiję su esamų pastatų rekonstrukcija.“

Viename interviu Aplinkos ministras Simonas Gentvilas išplėtoja ir patikslina: „Su rekonstrukcija ir renovacija susijusių rangos darbų šalyje turime tik 2 proc. Europos Sąjungos tikslas, kad 30 proc. rangos darbų būtų susiję su renovacija. Kitaip tariant, mums reikia perstatyti miestus ir juos energetiškai atnaujinti. Todėl esame Vyriausybės programoje numatę, kad pasieksime 1000 namų renovavimo spartą per metus. Tik nežinau, kuriais metais tai bus – 2023 ar 2024 m.”

Be to, jis mano, kad “reikia projektus didinti, kad būtų ne po vieną namą, bet po dešimt – tuomet ateis ir didesnė kompetencija, didesnės įmonės, kokybiškesni sprendimai.”

Konkurso „Šiltinimo lyderis 2020” laureato bendrovės „Progresyvūs projektai” atnaujintas daugiabutis Klaipėdoje.

Būsto energijos taupymo agentūros BETA duominimis, Lietuvoje renovuoti 3078 daugiabučiai arba 8 proc. visų renovuotinų, dar 1602 daugiabutis dabar renovuojamas.

PPA prezidentas S. Skrodenis sako, kad ir koks būtų renovavimo augimas ar net „sprogimas“, visiems projektams su kaupu užteks lietuviško polistireninio putplasčio EPS. Renovacijos bangos strategiją Europos Komisijai paskelbė spalį.

PPA siekia visuomenei suteikti patikimos informacijos apie putplasčio EPS savybes bei tinkamą naudojimą.

Edvinas Butkus
Straipsnio autorius

TAIP PAT SKAITYKITE

2024 10 11

Ar šališka studija gali padėti daugiabučių renovacijai?

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]

2024 10 10

EPS pramonė atsiriboja nuo importo iš karą kurstančių šalių

Importo statistiniai duomenys rodo, kad EPS žaliavos į Europą vis dar importuojamos iš karą kurstančių šalių, tokių kaip Rusija ir Iranas. Produktai importuojami tiesiogiai arba per trečiąsias šalis, kurios naudojasi prekybos su ES lengvatomis. Importuojamos medžiagos taip pat atkeliauja iš šalių, kurios nusprendžia remti šias nesąžiningas valstybes, pirkdamos iš jų pigias žaliavas ir energiją. Polistireninio […]

2024 09 30

EPS gali būti perdirbtas 100 %

Siekdami polistireninio putplasčio (EPS) sektoriaus tvarumo, polistireninio putplasčio asociacija ir jos nariai nuolat siekia didinti EPS medžiagų, kurios yra visiškai perdirbamos, žiediškumą. To siekiama dviem būdais: panaudotų EPS pakuočių ir statybinių EPS atraižų perdirbimu, taip pat bendromis iniciatyvomis, kuriomis siekiama geriau sekti ir kiekybiškai įvertinti perdirbimo pastangas ir skleisti EPS atliekų atskiro surinkimo kultūrą. Perdirbimas: […]

2024 09 02

Kaip rūšiuoti ir priduoti polistireninio putplasčio atliekas

EPS (polistireninis putplastis) yra plačiai naudojama medžiaga, kurią galima perdirbti ir panaudoti pakartotinai. Tačiau svarbu žinoti, kaip tinkamai rūšiuoti, pakuoti ir priduoti polistireninio putplasčio (EPS) atliekas, kad jos būtų perdirbtos efektyviai. Rūšiavimas Polistireninis putplastis turi būti rūšiuojamas atskirai nuo kitų atliekų. Labai svarbu įsitikinti, kad EPS atliekos nėra užterštos maisto likučiais, riebalais ar kitomis medžiagomis, […]

2024 08 05

Pagrindiniai mažai energijos naudojančių pastatų skatinimo prioritetai

Pasaulinėms aplinkosaugos problemoms įgaunant vis didesnę svarbą, mažai energijos naudojantys pastatai dar niekada nebuvo tokie reikalingi. Vienas iš pagrindinių sprendimų šioms problemoms gali būti polistireninis putplastis – medžiaga, dažnai nepakankamai vertinama dėl savo išskirtinių savybių, puikiai atitinkančių šiuos aplinkosaugos ir tvarumo tikslus. Šiame straipsnyje nagrinėjame pagrindinius prioritetus skatinant mažai energijos naudojančių pastatų statybą, pabrėždami tai, […]

2024 07 17

Polistireninis putplastis: šimtmetį trukusi universalaus plastiko raida

Polistireninio putplasčio, plačiai naudojamo įvairiuose gaminiuose – nuo kavos puodelių iki pastatų izoliacijos, istorija yra ilgesnė, nei daugelis įsivaizduoja. Nors jis plačiai naudojamas neseniai, jo mokslinės šaknys siekia daugiau nei šimtmetį. Nuo mokslinio atradimo iki masinės gamybos Polistireninio putplasčio istorija prasidėjo 1839 m., kai vokiečių vaistininkas Eduardas Simonas, atlikdamas eksperimentus su natūraliu balzamu, atrado kietą […]

2024 10 11

Ar šališka studija gali padėti daugiabučių renovacijai?

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su daugiabučių renovacijos projektus administruojančia įstaiga „Atnaujinkime miestą“ ir „2XJ“ architektais pristatė „Daugiabučių modernizacijos architektūros gaires“. Visi norime, kad Lietuvoje renovacija pagaliau įsibėgėtų ir duotų realius energijos sutaupymo ir poveikio klimato kaitai mažėjimo rezultatus. Tačiau ar gali šališka studija ir jos pagrindu parengtos gairės tai užtikrinti? Kieno interesus atstovauja Vilniaus miesto […]

2024 10 10

EPS pramonė atsiriboja nuo importo iš karą kurstančių šalių

Importo statistiniai duomenys rodo, kad EPS žaliavos į Europą vis dar importuojamos iš karą kurstančių šalių, tokių kaip Rusija ir Iranas. Produktai importuojami tiesiogiai arba per trečiąsias šalis, kurios naudojasi prekybos su ES lengvatomis. Importuojamos medžiagos taip pat atkeliauja iš šalių, kurios nusprendžia remti šias nesąžiningas valstybes, pirkdamos iš jų pigias žaliavas ir energiją. Polistireninio […]

©
2024
Polistireninio putplasčio asociacija.
Visos teisės saugomos
Privatumo politika
Sprendimas –