Straipsnis iš žurnalo Statyba ir architektūra
Nuo rudens naujai statomiems pastatams bus taikomi gerokai didesni kokybės ir energinio efektyvumo standartai – bus privalu pasiekti ne žemesnę nei A klasę. Viena pagrindinių ypatybių siekiant didelio energinio efektyvumo yra pastato sandarumas. Jam užtikrinti turi būti parenkami teisingi sprendimai ir medžiagos. Polistireninis putplastis dėl savo struktūros ypatybių yra būtent ta medžiaga, kuri leidžia pasiekti ypač gerus sandarumo rodiklius.
Polistireninio putplasčio panaudojimas modernizuotų pastatų fasadams
Polistireninis putplastis iš tiesų labai geromis termoizoliacinėmis ypatybėmis. Medžiagos struktūra, palyginti su pluoštinėmis termoizoliacinėmis medžiagomis, leidžia padaryti pastatus sandarius. Ne veltui, 2013 metų duomenimis, Europoje 82 proc. visų pastatytų arba modernizuotų pastatų fasadams buvo panaudotas polistireninis putplastis“, – sakė Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius.
Įsigaliojus reikalavimams statyti ne žemesnės nei A energinio naudingumo klasės pastatus, jie turės būti projektuojami sandarūs – nelaidūs oro infiltracijai. Šiuo aspektu projektavimo klaidų kol kas padaroma iš tiesų nemažai. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Banionis pastebėjo, kad projektavimo klaidų padaroma tuomet, kai netinkamai parenkami medžiagų deriniai ir nevykusiai projektuojami komunikacijų mazgai.
„Montavimo klaidų dažniausiai padaroma netinkamai montuojant konstrukcijas, kai aplaidžiai pažiūrima į sandarumą: neklijuojamos sandarinimo juostos, nenaudojamos kitos tam skirtos medžiagos“, – sakė dr. K. Banionis.
Anot jo, pastato sandarumui užtikrinti labai svarbu tinkamai parinkti medžiagas. Dažnai statybininkai pasirenka tarpusavyje nederančias medžiagas, kurios yra nesandarios. Antai mūrui pasirenkami keramzitbetonio blokeliai, o sienos iš išorės termoizoliuojamos mineraline vata naudojant ventiliuojamąją sistemą. Nors blokeliai pasižymi neblogomis šiluminėmis ypatybėmis, jie yra porėti ir laidūs išorės oro infiltracijai. O termoizoliacijai naudojant mineralinę vatą, visa konstrukcija neužtikrins sandarumo, net jei vatos sluoksnis bus itin storas. Tačiau jeigu fasado apdailai naudojama tinkuojamoji sistema arba blokeliai nutinkuojami iš vidaus, išorės oro infiltracija sustabdoma. Naudojant polistireninį putplastį, net jeigu ir nebus sandarinamos siūlės, sandarumo rodikliai bus nepalyginamai geresni.
Pastatų sandarinimo problemos
Bendrovės Akustinių tyrimų centro laboratorijos vedėjas Andrius Oskominas atlikdamas sandarumo pastatuose matavimus pastebėjo, kad yra nemažai tipinių vietų, kur netinkamai atlikus darbus sumenksta sandarumas. Antai stogas sandarumą praranda dėl nesuklijuotos tarpusavyje arba nepriklijuotos prie sienų izoliacinės garų plėvelės.
Pasyviojo namo sandarumo principai (Passive House requirements, 2015)
Montuojant langus nenaudojamos priešvėjinės plėvelės. Pasitaiko, kad ir patys langai bei durys turi prastas tarpines, kartais pasitaiko, kad jų profiliai išlinkę. Anot A. Oskomino, komunikaciniai lizdai – irgi viena kritiškiausių sandarumo vietų. Elektros, vandentiekio, nuotekų ir kiti įvadai į pastatą, kištukiniai lizdai, jungikliai, esantys fasadinėse sienose, yra tos vietos, pro kurias iš išorės infiltruojasi oras.
„Klaidų dažniausiai padaroma dėl menkos statybos dalyvių kompetencijos, per nežinojimą,kaip pastatyti sandarų pastatą, į ką atkreipti dėmesį statybų metu, kokias medžiagas naudoti. Taip pat dažnai apie sandarumo matavimus statybininkai sužino tik jau pastatę pastatą, o statybų metu tam nebuvo ruoštasi, imtasi priemonių ir skirta lėšų“, – sakė A. Oskominas.
Anot jo, neretai pasitaiko, kad bandoma sutaupyti naudojant pigesnes sandarinimo medžiagas, kurios dažniausiai prastai atlieka savo funkciją arba ją atlieka tik trumpą laiką.
Termoizoliacinės medžiagos pasirinkimas
Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Č. Ignatavičius sakė nėra sulaukęs neigiamų statybininkų atsiliepimų apie polistireninio putplasčio naudojimą statybose. O teigiamų atsiliepimų – tikrai nemažai. Jų sulaukta iš įmonių „Eika“, „VA Statyba“, „Pastatų diagnostika ir statyba“ ir kitų.
Statybininkai bemaž vieningai tvirtina, kad polistireniniu putplasčiu termoizoliuojant pastatus pasiekiami geresni sandarumo rezultatai, su šia medžiaga yra itin patogu dirbti. Užklijuotas polistireninio putplasčio plokštes galima lyginti, šlifuoti statybine trintuve ar šlifavimo popieriumi, o tokie darbai neįmanomi kreivus sovietmečiu statytų daugiabučių fasadus apklijavus mineralinės vatos plokštėmis.
Yra atlikta Klaipėdos Miško kvartale modernizuotų vienodų devynaukščių, penkiaaukščių ir dvylikaaukščių pastatų šilumos sąnaudų stebėsena. Vieniems daugiabučiams termoizoliuoti naudotos tinkuojamosios fasadų šiltinimo sistemos su polistireniniu putplasčiu, kitiems – vėdinamosios sistemos su mineraline vata.
Išaiškėjo, kad termoizoliuojant pastatus ventiliuojamąja sistema su mineraline vata ir metaliniu karkasu nepavyksta pasiekti tokio sandarumo, kaip šiltinant šlapiuoju būdu, t. y. naudojant tinkuojamąją sistemą su polistireniniu putplasčiu. Pro kampus, horizontalias siūles į sienų plokštes patenka drėgmė, ji slenka laikikliais mineralinės vatos link ir ją drėkina. Klaipėdoje ilgais lietingais rudens periodais mineralinė vata nespėja išdžiūti, drėkina sienas, patalpų viduje atsiranda pelėsis. Horizontaliosios vėdinamųjų fasadų siūlės vėjinguose rajonuose turėtų būti užsandarinamos ir dėl per didelės oro konvekcijos mineralinėje vatoje.
Remdamiesi pastatų šilumos sąnaudų analize vienodo projekto pastatuose, statybininkai daro išvadą, kad pastatai, apšiltinti mineraline vata, įrengiant vėdinamąjį fasadą ar pasirenkant kombinuotą šiltinimo sistemą su daliniu sienų šiltinimu tinkuojamuoju būdu, sunaudoja daugiau šilumos nei tie, kuriuose panaudota pigesnė tinkuojamoji fasadų šiltinimo sistema su polistireniniu putplasčiu.
Pasirinkus fasadams šiltinti standžią mineralinę vatą, ši kainuotų trečdaliu brangiau už polistireninį putplastį. Be to, drėgmė per tinkavimo sluoksnį, pro ilgainiui atsirandančius mikroįtrūkimus, patenka į šiltinamąjį sluoksnį ir ima kauptis sienų apačioje. Šalčiui veikiant sudrėkusią vatą, čia dažniausiai ir atsiranda pirmųjų didelių įtrūkimų.
Statybų specialistai atkreipia dėmesį, kad, be teisingo termoizoliacinės medžiagos pasirinkimo, ne mažesnė problema yra statybininkų kvalifikacija. Viena didesnių statybininkų klaidų – netinkamai įrengiamas šiltinimo sistemos tvirtumą lemiantis armavimo sluoksnis. Jei jis būna pernelyg plonas, gali sutrūkinėti, vanduo gali imti skverbtis į naujai įrengtą sluoksnį vis didindamas plyšius, ir po kelerių metų viską teks perdaryti.
Dar viena statybų ekspertų pastebima blogybė – įrengus per ploną armavimo sluoksnį, antrasis įrengiamas po kelių dienų. Juk storesnis tinko sluoksnis ilgiau išlaiko drėgmę, o tai labai svarbu naudojant cementinius mišinius. O jei armuotas sluoksnis įrengiamas dviem etapais, pradėjus luptis dekoratyvinio tinko sluoksniui, atsilupa ir papildomai užteptas armuojamojo tinko be tinklelio sluoksnis.
Polistireninio putplasčio savybės
Modernizuojamų daugiabučių gyventojai kartais dar linkę tikėti mitu, kad polistireniniu putplasčiu termoizoliuotas pastatas mažiau kvėpuoja. Tačiau reikia įsidėmėti, kad statinys turi būti sandarus, o ne kvėpuoti. Kokia prasmė pastatą šiltinti, jei šiluma išeis pro ventiliacijos angas ir langus? Tokiu atveju privalu įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą – kitos alternatyvos nėra. Pavyzdžiui, Estijoje privalomi mini rekuperatoriai, kuriuos pasitelkus patalpas be papildomų ortakių galima gana gerai išvėdinti mainantis šiltam ir šaltam orui, nenaudojant jokių papildomų oro pašildymo įrenginių.
Dar vienas mitas – polistireninis putplastis ilgainiui praranda savo ypatybes, ir pastatai lieka mažiau apšiltinti, ne tokie sandarūs. Polistireninio putplasčio asociacijos prezidentas dr. Č. Ignatavičius sakė, kad vokiečių atlikti tyrimai parodė, jog polistireninio putplasčio ypatybės nesikeičia. Medžiaga konstrukcijose stebėta keliolika metų, ir jokių ypatybių pakitimų neužfiksuota. Todėl tinkamai sumontavus konstrukciją, pastato sandarumas bus užtikrintas visą eksploatavimo laikotarpį.
