Europos Komisijos mokslinių tyrimų padalinys paskelbė studiją, kurioje pripažįstamas didelis polistireninio putplasčio žiediškumo potencialas.
EK Jungtinis tyrimų centras (JTC) nustatė prioritetinių atliekų sąrašą ir nustatė 12 tinkamiausių atliekų srautų, kuriems būtų galima parengti tolesnius atliekų išvengimo kriterijus ES mastu.
Polistireninis putplastis (EPS) šiame sąraše yra penktas-septintas kartu su mišriu plastiku ir kietosiomis medžiagoms, atsirandančioms ardant pastatus ar kelius.
Geresnį žiediškumo potencialą nei EPS mokslininkai pripažino PET pakuotėms, polietilenui, dėvėtiems ir tinkamai pakartotiniam naudojimui parengtiems drabužiams bei gumai (padangoms). Šia JTC studija siekiama padėti įgyvendinti EK Žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir Atliekų pagrindų direktyvą.
JTC studijoje minima, kad pakuočių polistireno ir polistireninio putplasčio vidutinis perdirbimo rodiklis Europos Sąjungoje yra 40 proc.
Rengiant JTC tyrimą, kartu su kitomis daugiau nei 40 įtakingų organizacijų dalyvavo Europos polistireninio putplasčio gamintojų asociacija (European Manufacturers of Expanded Polystyrene, EUMEPS), kuri yra įsipareigojusi, kad Europos EPS pramonė iki 2025 m. perdirbs 46 proc. EPS atliekų. Lietuvos polistireninio putplasčio asociacija yra EUMEPS narė.
Tyrimo išvados bus naudingos Lietuvoje
Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas Saulius Skrodenis sako, kad JTC studijos išvados bus naudingos ir Lietuvoje, Aplinkos ministerijai rengiant Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano atnaujinimą. Viena darbo grupių yra atliekų ir žiedinės ekonomikos, kurioje dalyvauja ir PPA.
„Manau, kad JTC studija padės Aplinkos ministerijai siekiant nustatyti nacionalinius atliekų mažinimo ir žiedinės ekonomikos skatinimo tikslus. Reikia kol kas atidėti tai, kas turi nedidelį potencialą, ir susitelkti į atliekų srautus, kuriuos įvardijo Europos Komisijos mokslo centras ”, – sako S. Skrodenis.
PPA vienija statybinio putplasčio gamintojus ir Kauno įmonę „Circleplast“, kuri yra didžiausias EPS perdirbėjas Baltijos šalyse, šią vertingą žaliavą grąžinantis naujam gyvavimo ciklui. PPA siekia, kad EPS surinkimo tinklas plėstųsi, pavyzdžiui, per regioninius atliekų tvarkymo centrus.
Be to, savivaldybės turėtų išskirti EPS iš bendro komunalinių atliekų srauto, kad gyventojai EPS galėtų rūšiuoti jau savo kiemuose. Štai Danijoje atskirai nuo kitų atliekų EPS jau surenkamas pusėje savivaldybių, kuriose gyvena 54 proc. šalies gyventojų.
Putplastį sudaro 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno. Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.
Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.
